Visi patenkinti, kad skolos auga?

Sostinės valdantieji pamiršo apie visuomenės bei valstybės interesus ir savo sprendimais provokuoja absoliučią finansinę griūtį.

Kai Vilniuje į mero postą grįžo Artūras Zuokas, miesto skolos jau atrodė nebepakeliamos ir siekė apie 800 mln. litų. Dabar tos skolos jau siekia per 1,3 mlrd., kai miesto metinis biudžetas apie 1 mlrd. litų. Meras bei jo vadovaujama koalicija net neslepia, kad žaidžia va bank ir taupyti net neketina. Valdantieji užstatė visą įmanomą turtą, kurį rado dar neužstatytą ir paėmė visus įmanomus kreditus, kuriuos tik galėjo.

Sukoncentruotomis lėšomis A. Zuokas dar bando palaikyti įvaizdį, kad yra energingas meras. Įkurtos naujos taksi ir oro kompanijos, pradėtos naujos mokyklos bei darželio statybos, investuota į gatves ir šv. Roko ligoninę, tačiau kas bus, kai baigsis tie skolinti pinigai? Ogi baigsis savivaldybės politikų kadencija...

Vyriausybė bei finansų ministerija abejingai stebi ir iš esmės pritaria Vilniaus politikų norui praskolinti miestą iki paskutinio grašio. Vyriausybei patogu, kad Vilniuje veikia tų pačių partijų koalicija, o partiniai bičiuliai kontroliuoja įmones, tokias kaip „Vilniaus vandenys“. Taigi jokių sankcijų ar griežtų veiksmų net neketinama taikyti, nes dabartinė situacija visus tenkina.

Tačiau ar tokia olimpine politikų ramybe bus užmigdyti ir bankai? Jie reikalauja paskolų grąžinimo, o apmokėti vis didėjančias paskolas, miestui sekasi vis sunkiau. Prieš mėnesį savivaldybė jau neįstengė grąžinti paskolos finansų ministerijai. Vilniaus finansinė griūtis paaštrintų kitų praskolintų savivaldybių bėdas ir užgultų valstybės biudžetą, o tai neigiamai atsilieptų visos Lietuvos tarptautinei reputacijai.

Miesto finansų problema

Iš esmės sutinku su A. Zuoko teiginiais, kad miestas nepagrįstai negauna savo mokesčių, kuriuos perskirsto valstybė. Šiandien Vilniuje sumokami mokesčiai išlaiko didžiąją dalį kaimiškųjų Lietuvos savivaldybių, kurios be vilniečių dotacijų iškart bankrutuotų. Tačiau neteisinga, kad iš sostinės paimama tiek daug, kad pats miestas nebepajėgus normaliai gyventi.

Mero logika tokia, kad jeigu Vilniuje bus taupoma, tai Vyriausybė manys, kad viskas tvarkoje ir nieko keisti nereikia, tačiau jeigu miestas bus prasiskolinęs, tai Vyriausybė privalės kažkaip spręsti miesto finansų klausimą bei leisti pasilikti daugiau mokesčių. Tačiau Vyriausybė iš esmės nenori spręsti Vilniaus finansavimo modelio ir abejingai delsia. Tai patogu žvelgiant iš siaurų partinių interesų.

Įsivaizduokim, kad sostinėje išrenkama nauja valdanti koalicija, kurioje nėra socialdemokratų ir darbiečių. O juk tada kairieji prarastų ir tokių įmonių kaip „Vilniaus vandenys“ kontrolę. Kaip jose tvarkomasi parodė Romo Adomavičiaus pavyzdys. Vyriausybė galėtų iškart pareikalauti grąžinti pradelstas skolas, užsiundyti antstolius ar net įvesti tiesioginį valdymą. Pretekstas tam yra, savivaldybė laiku negrąžino skolų finansų ministerijai. Taigi situacija aklavietėje.

Partiniai bičiuliai savivaldybėje įkūrę per 400 įstaigų

Vilniaus valdantieji veikia labai neatsakingai ir kyla abejonių, ar jie galvoja apie tolimesnę politinę karjerą. Taip sakant, po mūsų nors ir tvanas. Investuojama į abejotinus projektus, kurie labai mažai pagrįsti ekonomiškai. Sunku patikėti, bet prasiskolinusi Vilniaus savivaldybė tiesiogiai ar per pavaldžius departamentus yra daugiau kaip 400 įstaigų kūrėja arba dalininkė. Kiekviena iš savivaldybės įstaigų lengvatinėmis sąlygomis arba už dyką gauna patalpas, taip miestas praranda milijonus.

Tiesa, didžioji jų dalis (282) - biudžetinės švietimo įstaigos. Tačiau, oficialiais Vilniaus savivaldybės duomenimis, vien 62 viešosioms įstaigoms iš praėjusių metų miesto biudžeto programų buvo skirta 16,8 mln. Lt, šiemet per 20 mln. Lt. O kur dar tokie projektai kaip „Air Lituanica“, kuri mokesčių mokėtojams atsiėjo arti 15 mln. litų. Ar tai daug?

Už šiuos pinigus buvo galima suremontuoti prestižinę Vokiečių, Trakų at Vilniaus gatvę ir miestiečiai ja būtų naudojasi kokius 50 metų. Visos galimybės surinkti papildomų pinigų į biudžetą yra atmetamos, kaip politiškai nepopuliarios.

Vilniaus savivaldybė valdo nemažai įmonių, tokių kaip „Vilniaus vandenys“, „Vilniaus viešasis transportas“, VAATC, „Grinda“ ir kitos. Jų turtas yra šimtai milijonų litų, tačiau nei pelno, nei dividendų į savivaldybės biudžetą jos nemoka. Matyt, niekas to iš jų nereikalauja, o kur keliauja jų finansai žino nebent partiniai bičiuliai, tokia kaip R. Adomavičius.

Sostinė prasiskolino kiek tik galėjo, o Vyriausybė į tai žiūri palankiai, nes savivaldybė yra visiškai priklausoma nuo jos malonės. Tačiau skola ne žaizda, neužgis.. kažkas visgi turės grąžinti paskolas ir iškuopti šitą purvyną į kurį įstumtas Vilniaus miestas.