Viršūnių susitikimo kulminacija: Gruzija ir Moldova žengia arčiau ES, Ukraina lieka užribyje

alfa.lt 2013-11-29

Gruzijos ir Moldovos atstovai penktadienį Vilniuje vykstančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime savo parašais patvirtino įsipareigojimą siekti Asociacijos ir laisvos prekybos sutarties su Europos Sąjunga (ES). Taip pat pasirašyta sutartis su Azerbaidžanu dėl palengvinto vizų režimo. Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius liko sėdėti savo vietoje. Ukrainos Asociacijos sutartis, turėjusi tapti didžiausiu ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimo pasiekimu, nebuvo pasirašyta, nepaisant visų ES lyderių pastangų bei daugiatūkstantinių protesto demonstracijų Ukrainos didžiųjų miestų gatvėse.

Oficialios pasirašymo ceremonijos pradžioje kalbėjusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad sutarčių su Gruzija ir Moldova parafavimas įrodo, kad „Rytų partnerystė veikia“.

KLYČKO: JEI RUSIJA NEINA PRIE EUROPOS, EUROPA TURI EITI PRIE RUSIJOS 

GRYBAUSKAITĖ: DABARTINĖ UKRAINOS VADOVYBĖ NEPAJĖGI APSISPRĘSTI 

TYMOŠENKO DUKTĖ: NEŽINIA, KAS ĮVYKS UKRAINOJE NEPASIRAŠIUS ASOCIACIJOS SUTARTIES 

„Asociacijos sutartys, kurias ketiname parafuoti su Moldova ir Gruzija, sutartys dėl palengvinto vizų režimo su Azerbaidžanu, pamatinis susitarimas dėl dalyvavimo ES misijose su Gruzija – tai apčiuopiami rezultatai, kuriuos davė mūsų didelės pastangos per pastaruosius kelerius metus“, – sakė D. Grybauskaitė.

Šalies vadovė sakė, kad nuo 2009 metų Prahos viršūnių susitikimo, kurio metu buvo inicijuota ES Rytų partnerystės programa, „buvo sėkmių ir nesėkmių, bet galime išdidžiai sakyti, kad šiandien Europa iš tikrųjų platesnė“. Ji pabrėžė, kad ateityje ES ir valstybių partnerių laukia dar daug sunkaus darbo.

„Turime aiškiai žinoti, kad parašai yra tik labai sunkaus darbo, kurį dar turime atlikti, simbolis, – sakė D. Grybauskaitė. – Parafavimas – tik vienas žingsnis. Susitarimus dar reikės pasirašyti ir ratifikuoti, kad galėtume džiaugtis glaudesnės politinės asociacijos ir gilesnės ekonominės integracijos nauda.“

„Mums dar prireiks nemažai pastangų, kad šiandien prisiimti įsipareigojimai taptų neatšaukiama realybe. Prireiks drąsos ir išminties judėti į priekį, vienybės ir pasitikėjimo atsilaikyti prieš būsimus iššūkius. Tačiau tvirta politinė valia, tarpusavio parama ir ryžtas mums leis tai padaryti. Europoje mes galime sukurti bendrą erdvę, kurioje viešpatautų demokratija, gerovė, stabilumas, laisvas judėjimas ir didesnis bendradarbiavimas. Mano nuoširdūs sveikinimai kiekvienam, prisidėjusiam prie pasiektos pažangos“, – sakė valstybės vadovė.

Sutartis su Gruzija buvo patvirtinta ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams Catherine Ashton ir Gruzijos užsienio reikalų ministrės Majos Pandžikidzės parašais. Analogišką susitarimą Moldovos vardu pasirašė šios šalies premjeras Iurie Leanca.

Sutartį su Azerbaidžanu dėl palengvinto vizų režimo pasirašė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, atstovaujantis Ministrų Tarybai, kuriai šiuo metu pirmininkauja Lietuva, ES plėtros komisaras Stefanas Fuele ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministras Elmaras Mamadijarovas.

„Mes siekiame Rytų partneryste išplėsti klestėjimo, saugumo ir stabilumo erdvę, kuria mes galime džiaugtis Europos Sąjungoje, iki mūsų artimų kaimynų Rytuose“, – sakė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, vardijęs konkrečius Asociacijos sutarčių privalumus.

„Visas ES dešimtukas (šalys, įstojusios į Bendriją 2004 metais – Alfa.lt) dar 10-ojo dešimtmečio pradžioje pasirašė su ES Asociacijos susitarimus – daugiau nei 10 metų prieš jų įstojimą. Kokie rezultatai: nuo 1990 iki 1996 metų bendras vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui išaugo 57 proc., investicijos vienam gyventojui – 61 proc., eksportas vienam gyventojui – 65 proc., – vėliau išplatintame pranešime spaudai teigia J. M. Barroso. – Aš tai pabrėžiu, nes girdėjau propagandinių teiginių, kad Asociacijos susitarimai su ES kenkia valstybėms. Tai nėra tiesa.“

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy pagyrė Gruzijos ir Moldovos vadovų „ryžtą, drąsą ir politinę valią“, pabrėžęs, kad siekiama pasirašyti didžiausios apimties susitarimus su valstybėmis partnerėmis.

Moldovos premjeras I. Leanca savo kalboje sakė, kad Vilniuje žengtas žingsnis priartins jo valstybę visateisės narystės link. „Tai yra aiškus kelias pirmyn mūsų santykiuose, kurie neabejotinai vieną dieną atves mano šalį į ES“, – po pasirašymo ceremonijos Vilniuje sakė Moldovos premjeras.

Didžiausią intrigą iki sutarčių pasirašymo kėlė klausimas, ar Ukrainos prezidentas V. Janukovyčius sutiks pasirašyti jau anksčiau suderėtą Asociacijos ir laisvos prekybos susitarimą su ES. Dar ketvirtadienio vakare Ukrainos opozicijos lyderis Vitalijus Klyčko išreiškė viltį, kad „galiausiai nugalės sveikas protas“.

Vis dėlto šias viltis ankstų penktadienio rytą išsklaidė Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė, pareiškusi, kad dabartinė Ukrainos vadovybė nėra pajėgi apsispręsti dėl eurointegracijos ir bando savo ekonominę naštą primesti ES bei Rusijai.

V. Janukovyčius, pavėlavęs į „Litexpo“ rūmus po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel, pademonstravo pavydėtiną savitvardą, daug šypsojosi, o po to atsisėdo į jam skirtą vietą stebėti, kaip Gruzija ir Moldova žengia Ukrainos anksčiau pramintu taku.

Dar anksčiau apie sprendimą stoti į Rusijos kuriamą Muitų sąjungą pranešė kita Rytų partnerystės programos dalyvė Armėnija. Tokiu būdu ji faktiškai išsižadėjo bet kokių vilčių pasirašyti Asociacijos ir laisvos prekybos susitarimą su ES. Europos liaudies partijos (EPP) vicepirmininkas, europarlamentaras Januszas Saryuszas-Wolskis ketvirtadienį vakare armėnų sprendimą tiesiogiai susiejo su Rusijos netiesioginiais kariniais grasinimais, visų pirma – pažadais tiekti ginkluotę Azerbaidžanui, su kuriuo Armėnija iki šiol nėra sudariusi taikos sutarties po 10-ojo dešimtmečio pradžios karo.