Tačiau politikas pareiškė netikįs, kad Ukraina gali tikėtis greito priartėjimo prie Bendrijos.

„Negalėsime perkelti tam tikrų svarbių technologijų į Ukrainą, turėsime jas visiškai sugrąžinti į Rusijos Federacijos teritoriją. Tai reiškia būsimas bendradarbiavimo problemas aviacijos ir kosmoso tyrinėjimų srityse ir daugelyje kitų sferų“, – Briuselyje žurnalistams dėstė p. Rogozinas. Jis tai pat išsakė kritiką, kad ES asociacijos sutartys tėra būdas erzinti Ukrainą ir Moldovą, nes ir pasirašymo atveju joms sulaukti visavertės narystės esą mažai galimybių.

„Labiausiai tikėtina, kad jos niekada netaps visateisėmis ES narėmis, tačiau prisiims įsipareigojimus paisyti užsienio normų ir standartų. Mes kviečiame ES nustoti erzinti mūsų partnerius, kad jie nepadarytų neapgalvotų sprendimų“, – aiškino p. Rogozinas.

Muitų sąjungą kurianti Rusija mėgina patraukti kandidates pasirašyti asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį su ES prie savo darinio. Priklausymas abiem ekonominėms zonoms yra nesuderinamas.

Žaidžia ir Ukraina

Savo ruožtu Ukrainos Aukščiausioji Rada trečiadienį, paskutinę dieną iki Europos Parlamento (EP) misijai Ukrainoje paskelbiant ataskaitą ir sprendimą dėl Ukrainos pažangos pertvarkant teisinę ir rinkimų sistemą, nepriėmė sprendimo dėl Julijos Tymošenko, įkalintos buvusios premjerės. Jos išleidimas gydytis į užsienį buvo viena pagrindinių ES keliamų sąlygų tam, kad Ukraina būtų pripažinta tinkančia pasirašyti sutartį. Reaguodamas į tai, EP nusprendė misiją Ukrainoje pratęsti ir laukti jos sprendimo iki pat Vilniuje numatyto susitikimo.

Politologai svarsto, kad neįvykęs balsavimas dėl p. Tymošenko yra taktinis Viktoro Janukovyčiaus, Ukrainos prezidento, manevras siekiant išsireikalauti ES nuolaidų ir kartu regione išlaikyti įtaką bandančio Kremliaus pergalė.

Rytų partnerystės susitikimas Vilniuje rengiamas lapkričio 28–29 d. Jo pagrindiniu akcentu turi tapti geopolitiškai ir istoriškai itin svarbios asociacijos sutarties su Ukraina pasirašymas.