Čagčaranas, rugpjūčio 26 d. Lietuva sekmadienį oficialiai baigė misiją Afganistano Goro provincijoje, kurios saugumu ir atkūrimu rūpinosi aštuonerius metus.

Dalyvaujant krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui, iškilmingoje ceremonijoje provincijos sostinėje Čagčarane Lietuvos karių įkurta stovykla perduota Afganistano nacionalinei armijai.

Visi Lietuvos kariai iš Goro provincijos turėtų išvykti per artimiausią savaitę.

„Galime sakyti, kad mes sau keltą užduotį įvykdėme“ - BNS sakė J.Olekas po renginio, per kurį stovykloje nuleista Lietuvos vėliava, prieš tai sugrojus Lietuvos ir Afganistano nacionalinius himnus.

 

Ministro teigimu, per aštuonerius metus padėtis vienoje iš skurdžiausių Afganistano provincijų pasikeitė į gera, o Lietuvos kariai įgijo naudingos patirties.

 

„Vietos valdžia, tarptautinė bendruomenė aukštai vertina mūsų kariškių ir civilių darbą. Matau daug pasikeitimų - daugiau žmonių šypsenų, išasfaltuotas gatves, naujų namų, atsiradusius verslus“,- kalbėjo J. Olekas.

„Mums tai buvo didžiulė nauda - pasitikrinome sąveiką su Aljanso partneriais. Dabar mūsų kariai yra žymiai geriau pasiruošę ginti Lietuvą, jei to reikėtų“, - sakė krašto apsaugos ministras.

2005-2013 metais Krašto apsaugos ministerija provincijos atkūrimo grupės karių veiklai skyrė per 300 mln., o Užsienio reikalų ministerija vystomojo bendradarbiavimo projektams - daugiau kaip 17 mln. litų. Daugiausia civilinius projektus Goro provincijoje rėmė Japonija ir Jungtinės Valstijos.

Vyriausybės nutarimu, pasitraukdama iš Goro Lietuva Afganistano nacionalinės armijos batalionui paliko 2005 metais lietuvių pastatytą karinę bazę, kurios vertė su paliekama įranga dabar siekia apie 15 mln. kitų.

Stovykla galės naudoti apie 500 Gore dislokuotų Afganistano nacionalinės armijos karių. Kartu su jais saugumu provincijoje rūpinsis 1300 policijos pareigūnų ir pusantro šimto viešojo saugumo pareigūnų.

Afganistano kariuomenė demonstruoja pasitikėjimą savimi ir sako esanti pasirengusi veikti prieš sukilėlius be lietuvių pagalbos.

„Didžiausia grėsmė saugumui Gore bus Talibano kovotojai ir nelegalios ginkluotos grupuotės. Problemų yra, bet bendradarbiaudami su centrine Afganistano valdžia tikimės jas išspręsti. Esu tikras, kad Gore galima užtikrinti saugumą“, - BNS sakė Goro gubernatorius Sayed Anwar Rahmati.

„Priešai nepajėgūs su mumis kovoti. Jie naudoja tik propagandą“, - kalbėjo Afganistano nacionalinės armijos brigados generolas Abed.

Su afganų kariais ir policija dirbę Lietuvos kariškiai pripažįsta jų gebėjimus, tačiau perspėja, kad provincijos pietuose pastebimi Talibano maištininkai gali mėginti sustiprinti savo pozicijas.

Afganistano nacionalinio saugumo pajėgoms Gore taip pat gali tekti malšinti nusikalstamų struktūrų keliamą smurtą ir tarpgentinius konfliktus.

„Palyginus su praeitais metais, matosi, kad sukilėlių pajėgos yra labai suaktyvėję, jaučia, kad ISAF (Tarptautinės saugumo paramos) pajėgos išeina, todėl sukilėliai bando gauti kuo daugiau įtakos“, - BNS sakė provincijos atkūrimo grupės vadas pulkininkas Tomas Masaitis.

„Vietos pajėgos yra gerai parengtos. Tai priklausys nuo jų noro. Jeigu jie norės, gerai koordinuosis tarpusavyje, tai tos pajėgos, kurios dabar ya Gore, yra pasirengusios“, - kalbėjo T.Masaitis.

Šiuo metu Afganistane tarnauja apie 87 tūkst. tarptautinės koalicijos karių, bet jų skaičius kas mėnesį mažėja. NATO kovinę misiją žada baigti iki kitų metų pabaigos.

Tarptautinei koalicijai traukiantis, kai kurie stebėtojai perspėja, kad nelikus JAV ir jų sąjungininkų karių Talibanas gali sugebėti užimti dalį teritorijos ir sukurti prielaidas pilietiniam karui.

„Akivaizdu, kad maištininkų grupės yra labai stiprios tiek karine, tiek politine prasme. Tačiau sunku pasakyti, ar tai yra vieninga grupė, kuri galėtų įvesti valdžią kaip vienas frontas“, - BNS sakė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius.

Nemažai vilčių dedama į Afganistano prezidento Hamido Karzajaus pažadus siekti susitarimo su Talibanu dėl smurto nutraukimo ir valdžios pasidalijimo.

Suprasdama, kad Afganistano kariuomenei dar reikalinga parama iš oro, pagalba logistikoje ir žvalgyboje, NATO taip pat žada visiškai nepasitraukti iš Afganistano – svarstoma, kad naujoje mokymo misijoje po 2014 metų šalyje galėtų likti nuo 8 iki 15 tūkst. NATO karių.

„Toks didžiulis karių skaičiaus sumažinimas - nuo 130 tūkst. piko metu iki maždaug 10 tūkst. - atspindės realybę: pirma, afganai turi savas pajėgas; antra, jiems reikalinga tolimesnė parama apmokymams; trečia, ženkliai sumažinus tarptautinių pajėgų buvimą Afganistane bus atverta politinė erdvė deryboms tarp Talibano ir Afganistano vyriausybės“, - BNS sakė šį mėnesį Europos Sąjungos (ES) ambasadoriaus Afganistane darbą baigęs Vygaudas Ušackas.

Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai savo detalius planus žada paskelbti, kai bus pasirašyta sutartis tarp JAV ir NATO bei Afganistano valdžios.

Šis susitarimas turi apibrėžti tarptautinės koalicijos karių statusą ir vaidmenį. Tuomet Afganistano kvietimu NATO galutinai sutartų dėl misijos.

„Tikėtina, kad bus Afganistano vyriausybės kvietimas NATO vykdyti misiją po 2014 metų“, - BNS sakė Lietuvos ambasadorius prie NATO Kęstutis Jankauskas.

Prie naujos mokymo misijos ketina prisidėti ir Lietuva. Šiuo metu svarstoma, kad Lietuvos kariai galėtų būti dislokuoti šiauriniame Mazari Šarifo mieste arba Afganistano pietuose.

Lietuva per misiją Goro provincijoje neteko vieno kario - 2008 metais nuo šūvio iš stovyklą apsupusių protestuotojų žuvo seržantas Arūnas Jermalavičius.

Pasitraukus iš Goro provincijos, Afganistano pietuose lieka tarnauti Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų eskadronas, kuriame yra iki šimto karių.

Afganistane taip pat lieka Afganistano pilotus rengianti Lietuvos vadovaujama Oro pajėgų mokymo grupė, bus išlaikytas Nacionalinės paramos elementas, sumažintas karininkų skaičius NATO operacijos štabuose, liks Specialiosios misijos vadovo apsaugos grupė.

Tarptautinė operacija Afganistane prasidėjo po to, kai į šalį įsiveržusios Jungtinės Valstijos nuvertė Talibano režimą dėl ryšių su teroristais, kurie įvykdė Rugsėjo 11-osios išpuolius.