Pakeliui į Baltuosius rūmus

Kęstutis Girnius

www.alfa.lt Kęstutis Girnius 2013-08-05

Prezidentei Daliai Grybauskaitei prieš kelerius metus atsisakius susitikti su Baracku Obama Prahoje, britų žurnalistas Edwardas Lucasas teigė, kad prezidentė į Baltuosius rūmus pateks nebent kaip turistė. Lucasas klydo. Mėnesio pabaigoje Grybauskaitė, kartu su Estijos ir Latvijos prezidentais, Baltųjų rūmų kvietimu susitiks su Obama.

Kvietimai į Baltuosius rūmus yra reti, tai kodėl buvo pakviesti Baltijos prezidentai ir kodėl jie buvo pakviesti šiuo metu? Tikrąsias priežastis žino tik pakvietėjai, bet šiuo metu galioja gana ypatingos aplinkybės, būtent, kad toks vizitas gali būti naudingesnis Obamai negu Ilvesui ar Grybauskaitei. Obamos santykiai su Europos sąjungos (ES) šalimis galėtų būti geresni. Kai kurie europiečiai mano, kad Obama per mažai dėmesio skiria Europai, nesupranta jų rūpesčių, ypač dėl Rusijos, deramai nevertino Europos vaidmens pasaulyje.

Po G-20 susitikimo Petrapilyje Obama ketina keliauti į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Putinu, nors dabar yra tikimybė, kad susitikimas bus ir dėl to, kad Rusija nutarė suteikti politinį prieglobstį paslapčių viešintojui Edwardui Snowdenui.

Kelionės į Rusiją proga Obama buvo raginamas aplankyti kurią nors Europos šalį, tuo parodyti, kad ir partneriai svarbūs. Kvietimų Obamai netrūko. Bet atrodo, jog Baltieji rūmai mano, kad Baltijos šalių prezidentų pakvietimas atstos vizitą į kurią nors šalį, gal net bus naudingesnis.

Įvairūs veiksniai prisidėjo prie nutarimo kviesti Baltijos prezidentus. Tokio bendro susitikimo dar nebūta, nors Obama prezidentauja jau beveik penkerius metus. Baltijos šalys yra labiau pažeidžiamos dėl savo praeities ir geopolitinės padėties, tad demonstratyvus JAV prezidento palaikymas turi ne tik simbolinę, bet ir psichologinę reikšmę.

Bet manau, kad yra svarbesnių priežasčių. Pirma, vyksta JAV ir ES derybos dėl laisvos prekybos sutarties. Susitarimas būtų visoms šalims naudingas, paskatintų ūkių augimą gal net keliais šimtais milijardais dolerių per metus, prisidėtų prie ūkio krizės įveikimo. Bet derybos bus sunkios. Nežinia, kiek Europa bus pasiryžusi daryti nuolaidų dėl genetiškai modifikuotų produktų naudojimo, asmens privatumo apsaugojimo, prekių saugos ir kokybės standartų suvienodėjimo. Vašingtonas ne mažiau kietai gina savo interesus. Baltijos, kaip ir Skandinavijos šalys, yra prekybos liberalizavimo šalininkės, tad Vašingtonas siekia, kad jos skatintų kompromisų paieškas, pastangas įveikti kliūtis. JAV ambasados Vilniuje išplatintame pareiškime nurodoma, jog daugiausia dėmesio bus skirta regioniniam bendradarbiavimui, energetiniam saugumui, gynybai ir kibernetiniam bendradarbiavimui bei deryboms dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės.

Antra, JAV pakenkė Snowdeno išviešinta informacija, kad Vašingtonas ne vien rinko didžiulius kiekius informacijos apie privačius pokalbius telefonu ir veiklą internete, bet ir šnipinėjo savo sąjungininkus. Nors pirmoji kritikos lavina nuslūgo, europiečių nepasitenkinimas akivaizdus. Neturėdamos jokių iliuzijų dėl Rusijos šnipinėjimo programų apimties, Baltijos šalys reagavo santūriai. Estijos prezidentas Ilvesas pareiškė, kad Europa reagavo perdėm emociškai, juolab kad kai kurios ES elgiasi panašiai. Grybauskaitė aiškiai pasakė, kad šnipinėjimo skandalas neturi pakenkti JAV ir ES prekybos deryboms, tuo duodama suprasti, kad ir ji perdaug nesielvartauja dėl JAV šnipų veiklos.

Yra dar kita galima priežastis. Didėjant įtampai tarp JAV ir Rusijos, susitikimu gal siekiama Maskvai priminti, kad JAV gali įvairiais būdais palaikyti Baltijos šalis, jų politinius siekius bei sukelti Maskvai sunkumų. Energetinio ir kibernetinio saugumo stiprinimas neišvengiamai susietas su Rusijos veiksmais. Rudenį Baltijos šalyse ir Lenkijoje vyksiančiose NATO pratybose „Steadfast Jazz 2013“ dalyvaus iki 5 tūkstančių karių, kurie sieks įgyvendinti Lenkijos ir Baltijos šalių gynybos planus, rengtis atsakyti į galimą agresiją.

Susitikimas yra politiškai naudingas Obamai. Respublikonų partija dažnai kaltina jį netinkamu JAV interesų gynimu, pataikavimu Rusijai. Dėmesys Baltijos šalims padės bent iš dalies nutildyti šią kritiką.

Pagaliau susitikimą galima laikyti karo kirvio palaidojimu. Grybauskaitės santykiai su Obama ir JAV nėra šilčiausi. Nutarimas nevykti į Prahą buvo atviras ir nereikalingas akibrokštas (kitaip jo nevadinsi). Ne itin vykęs buvo ir jo pateisinimas. Esą Obama gali paskelbti Lietuvai nenaudingą, Rusijai palankų sprendimą, o prezidentės buvimas būtų laikomas pritarimu tokiai politikai. Abejonės dėl Vašingtono patikimumo buvo reiškiamos ir kitais atvejais. Prieš dvejus metus Grybauskaitė susimanė aiškinti, kad NATO šalių sutarimas gynybai skirti bent 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto yra neformalus, o „kai taisyklės nerašytos, reiškia, jų nėra”. Šitokie pasisakymai nedžiugino Vašingtono, bet, ko gero, ir perdėm nepykdė. Kubiliaus Vyriausybė labai atkakliai ir nuosekliai palaikė JAV ir NATO, po prezidentės pastabų dėl nesamo 2 proc. įsipareigojimo Krašto apsaugos ministerija surinko medžiagą, rodančią, kad šis įsipareigojimas yra itin dažnai pabrėžiamas per aukščiausio lygio NATO susitikimus.

Per pastaruosius pusantrų metų, ypač po aukščiausio lygio susitikimo Čikagoje, Grybauskaitės viešosios nuostatos pakito. Apie NATO ir JAV ji kalba tik gerai, nurodydama, jog NATO parengė detalius Baltijos šalių gynybos planus, pratęsė NATO oro policijos misiją, atsižvelgė į Lietuvos nuogąstavimus dėl galimo Rusijos vaidmens NATO priešraketinėje gynybos sistemoje. Obama darbą rikiuojasi su Vokietijos kanclere Merkel nepriekaištingų Vakarų vadovų gretose.