Konstitucinis Teismas traiško valdančiųjų viltis kitąmet pademonstruoti gerumą

www.15min.lt Liepa Želnienė  2013-07-04

Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, kad per ekonomikos krizę valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai buvo sumažinti iš dalies pažeidžiant Konstituciją ir nurodymas valdantiesiems išeitį iš situacijos rasti iki spalio gali smarkiai apriboti valdančiųjų galimybes pademonstruoti socialinį jautrumą ir gerumą Lietuvos žmonėms.

Finansų ministerija kol kas nežino, kaip išnarplioti KT nutarimo padiktuotą galvosūkį be didelių finansinių netekčių biudžetui. Skaičiavimus, kiek galėtų kainuoti KT nutarimo įgyvendinimas ministerija Vyriausybei ketina pateikti tik rudenį. Tuomet Seimas turės per mėnesį suspėti priimti būtinus teisės aktus.

To padaryti nespėjus įsigaliotų iki krizės galioję nesumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai.

Premjeras Algirdas Butkevičius kol kas KT nutarimą vadina keistu ir neatitinkančių finansinių šalies galimybių, bet kartu tikina, kad jo vadovaujam Vyriausybė spės laiku pateikti reikiamus įstatymų projektus.

Išeitys dvi. Abi nemalonios

Tiesa, buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė sako, kad net ir laiku priėmus teisės aktus, teks rinktis iš kelių nemalonių sprendimų. Vienas jų – sumažinti bazinį atlyginimo dydį ir sugrąžinti ikikrizinius koeficientus.

„Jeigu Vyriausybė nenorėtų išleisti daugiau pinigų, ji turėtų iki spalio sumažinti bazinį dydį, tuomet būtų galima sumą, išleidžiamą valstybės sektoriaus algoms, palikti tą pačią. Tačiau tuomet atsitiktų visiška kvailystė, nes aukštesnių pareigų tarnautojams ir pareigūnams algos vis tiek dar padidėtų, o žemesnės kategorijos nei 10 tarnautojams – nelabai. Akivaizdu, kad matematiškai tai įmanoma, bet žiūrint iš sveiko proto pozicijų, aš sakyčiau, tai sunkiai suvokiama“, – skaičiavo I.Šimonytė.

Todėl, anot jos, Vyriausybė, ko gero, bus priversta rinktis koeficiento mažinimą atšaukti, o tai reiškia, kad tų žmonių, kurių algos ir taip nėra pačios mažiausios, atlyginimai dar padidėtų. Be to, valstybės biudžete atsivertų maždaug 110 mln. litų skylė.

„Neliečiant bazinio dydžio, valstybės tarnybai, teismams, pareigūnams, politikams koeficientų atšaukimas metams kainuotų apie 110 mln. litų, gal šiek tiek daugiau“, – suskaičiavo buvusi ministrė.

Dosnumą tektų pamiršti

Tokia suma, anot ministrės, nereikštų, kad Lietuvos biudžeto deficitas šiemet smarkiai ūgtelėtų. Net Vyriausybei nepateikus jokių kitų sprendimų, šiems metams papildomai lėšų prireiktų tik vieną ketvirtį. Reikalinga suma siektų apie 30 mln. litų.

„Tokia suma, akivaizdu, nesugriaus biudžeto deficito šiais metais. Tai – lašas jūroje. Deficitui dabar kelia kur kas didesnę grėsmę pajamų nesurinkimas ir kiti dalykai, nei vien šis sprendimas. Tačiau žiūrint į kitus metus, tarkime 2014 m. ir galvojant, kad tuomet jau bus kokios nors erdvės išlaidų peržiūrėjimui, matyti, kad praktiškai visą tą erdvę reiks skirti tik geriau apmokamų pareigūnų ir teisėjų pareiginiams koeficientams“, – sako I.Šimonytė.

Tuo tarpu visi kiti valdančiųjų pažadai apie ketinimus didinti minimalią mėnesio algą (MMA) ar sudaryti kam nors mokestinių lengvatų turėtų būti pamiršti.

Susidaro tokia situacija, kad praktiškai visą tą erdvę reiks skirti tik geriau apmokamų pareigūnų ir teisėjų pareiginiams koeficientams.

Tokio sprendimo, kuris leistų valdžiai įgyvendinti KT nutarimą, bet likti ir socialiai jautria – nepadidinti valstybės išlaidų – buvusi finansų ministrė kol kas nemato.

„KT sprendimas yra pakankamai naujas, todėl taip imti ir sugalvoti nėra lengva. Gal tuos teismo motyvus daug kartų skaitant kokią nors išeitį rasti įmanoma, bet pirmas žvilgsnis sakytų, kad bazinė nutarimo mintis yra ta, kad atotrūkis, kuris buvo iki sprendimų, yra konstitucinė vertybė ir jį privalu kažkaip išlaikyti. Išlaikyti įmanoma tik vienu būdu: mažinant algas visiems vienodu procentu. Tada išeina, kad solidarumas yra ne mūsų Konstitucijos dimensija“, – apgailestavo buvusi ministrė.

Gresia dar daugiau išlaidų

I.Šimonytė atkreipia dėmesį, kad kol kas KT pasisakė tik dėl valstybės tarnautojų ir teisėjų algų mažinimo, tačiau lygiai tokiu pat „antikonstituciniu“ principu krizės metu buvo mažintos ir medikų bei mokytojų algos.

„Yra dar visas viešasis sektorius, kuris yra paslaugų sektorius. Tai švietimo, sveikatos sektoriai, kuriems lygiai tas pats darbo užmokesčio sumažinimo principas buvo taikomas. Mokyklos direktoriaus alga mažėjo daugiau negu seselės. Ir čia, jei tas principas buvo netinkamas, pinigai būtų visai kiti – atstatymas kainuotų 200–250 mln. litų per metus“, – baiminasi, kad Lietuvos biudžete gali atsiverti kur kas didesnė skylė buvusi finansų ministrė.

Tiesa, kol kas į dėl mokytojų ir medikų algų sumažinimo į KT nėra kreipęsis, o kol nėra nutarimo niekas Vyriausybės švietimo ir medicinos sektoriaus darbuotojų algų perskaičiuoti neįpareigoja.

Primename, kad dėl ekonomikos krizės valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžiai buvo sumažinti 2009 m. Tuometinis premjeras, konservatorius A.Kubilius teigia, kad darbo užmokestis labiausiai mažintas didžiausias algas gaunantiems asmenims, kad būtų užtikrintas solidarumo principas ir būtų subalansuoti šalies finansai.