"Mū­sų Kons­ti­tu­ci­ja ne­pa­lai­ko šio pa­siū­ly­mo (...) Ne­ga­liu ei­ti prieš Kons­ti­tu­ci­ją", - žur­na­lis­tams Vil­niu­je sa­kė pre­zi­den­tė po su­si­ti­ki­mo su Nor­ve­gi­jos prem­je­ru.

"Ne­su nu­si­tei­ku­si prieš jo­kią et­ni­nę ma­žu­mą, bet vi­si yra Lie­tu­vos pi­lie­čiai. Vi­si Lie­tu­vos pi­lie­čiai, ne­prik­lau­so­mai nuo tau­ty­bės, yra ly­gūs prieš mū­sų Kons­ti­tu­ci­ją", - sa­kė D.Gry­baus­kai­tė.

Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas 1999 me­tais iš­aiš­ki­no, kad "as­mens var­das ir pa­var­dė pi­lie­čio pa­se tu­ri bū­ti ra­šo­mi vals­ty­bi­ne kal­ba", nes "ki­taip bū­tų pa­neig­tas kons­ti­tu­ci­nis vals­ty­bi­nės kal­bos sta­tu­sas". To­kias nuo­sta­tas Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas pa­tvir­ti­no ir 2009 me­tais, kai nu­ro­dė, jog "as­mens var­do ir pa­var­dės įra­šas pa­so ki­tų įra­šų sky­riu­je ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis ne­tu­rė­tų bū­ti pri­ly­gin­tas įra­šui apie as­mens ta­pa­ty­bę vals­ty­bi­ne kal­ba".

2010 me­tų ba­lan­dį Lie­tu­vos Sei­mas at­me­tė kon­ser­va­to­riaus And­riaus Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bės par­eng­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo siū­ly­ta leis­ti as­mens do­ku­men­tuo­se lo­ty­niš­kos kil­mės pa­var­des ra­šy­ti ori­gi­na­liai jų ne­lie­tu­vi­nant.

Per­nai dar­bą pra­dė­ju­si cen­tro kai­rės Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė sa­vo prog­ra­mo­je įsi­pa­rei­go­jo "iš­spręs­ti var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mo as­mens do­ku­men­tuo­se bei gat­vių ir vie­to­vių pa­va­di­ni­mų ra­šy­mo klau­si­mus", at­siž­vel­giant į Eu­ro­pos Ta­ry­bos tau­ti­nių ma­žu­mų ap­sau­gos pa­grin­dų kon­ven­ci­ją.

Ties šiais klau­si­mais dir­bo ke­lios dar­bo gru­pės, bet ati­tin­ka­mi tei­sės ak­tų pro­jek­tai iki šiol ne­pa­sie­kė Vy­riau­sy­bės.

Lie­tu­vos len­kų po­li­ti­kai ne vie­nus me­tus sie­kia, kad do­ku­men­tuo­se as­men­var­džius bū­tų ga­li­ma ra­šy­ti nau­do­jant ne vien lie­tu­viš­kas rai­des, to­kias kaip q, ł ar ń. Val­džios at­sto­vai sa­ko, kad toks žings­nis bū­tų svar­bus ir san­tuo­kas su už­sie­nie­čiais su­da­riu­siems lie­tu­viams.