Ž.Makauskienė. Privati lietuvybė

wwww.ausra.pl Živilė Makauskienė 2013 06 07

Su diskriminacijos apraiškomis asmeniškai nesusidūrė 73 procentai Lietuvos lenkų ir86 proc. Lenkijos lietuvių – atskleidė pernai atlikta apklausa. Tyrimą „Lietuvių ir lenkųsantykiai: tiesos, pramanai, interpretacijos“ Lenkijos viešųjų reikalų instituto užsakymu pernai atliko bendrovė TNS Polska, Lietuvoje – bendrovė TNS LT. Susimąstytidėl lietuvybės ir su ja tapatinamų vertybių hierarchijos suvokimo verčia tai, kadlietuviškų mokyklų naikinimo ir kylančio Lenkijoje radikalizmo laikotarpiu tik 14 proc.apklaustų Lenkijos lietuvių teigia patyrę diskriminaciją dėl savo tautybės.

Perpastaruosius 15 metų buvo uždarytos visos (išskyrus Vidugirių) lietuviškos kaimomokyklos: Krasnagrūdos, Aradnykų, Lumbių, Klevų, Krasnavo, Vaitakiemio,Ramoniškių, Navinykų, Pristavonių. Liko Punsko, Seinų ir Vidugirių.Pakanka vos keletą valandų pabūti Vilniuje, kad suprastum, jog Lietuvos sostinėje gyvena ne tik lietuviai, bet ir kitųtautybių žmonės – lenkai ar rusai. Lenkų kalba nevaržomai skamba gatvėse, parduotuvėse, grožio salonuose arrestoranuose. Taip pat valstybinėse įstaigose, mokyklose, ligoninėse, žodžiu, visur ten, kur dirba, gyvena, mokosi arilsisi lenkakalbiai Lietuvos piliečiai. Nepaisant to, kad jau kelinti metai Lenkijos žiniasklaidoje Lietuva linksniuojamakaip lenkams ir lenkų kalbai netolerantiška, nepakanti šalis, kurios valdžia įvairiais būdais stengiasi riboti šios kalbosvartojimo sferą, stebint žmones, neatrodo, kad jie ko nors bijotų ar kad jiems kalbėti sava kalba būtų kaip norsnepatogu, nemalonu ar gėda.Lietuvoje lenką atpažinti nesunku – daugumos vardai ir pavardės užrašyti pagal lenkų kalbos skambesį, ir nieksneklijuoja jiems lietuviškų galūnių, nors vis dar kai kurie politikai taip teigia. Lietuvių politinis korektiškumas šiuoatžvilgiu yra pasiekęs tokias aukštumas, kad, pvz., „Tūkstant-mečio vaikų“ laidos vedėjas lenkiškos mokyklosauklėtinio Pavelo vardo nelinksniavo ir diplomą teikė „Pavel“, ne Pavelui.Lenkijoje, ypač jos gilumoje, lietuvio neatpažinsi nei iš akcento, nei juolab iš pavardės. Tai, ko taip garsiai ir ryžtingaireikalauja Lietuvos lenkai – asmenvardžių rašymo savo kalbos rašmenimis, Lenkijos lietuviai jau turi. Turi, bet net neipusė procento nepasinaudojo tokia galimybe. Paklausti, kodėl nenori ne kad užrašyti vardo ir pavardės lietuviškaisrašmenimis, bet bent sulietuvinta forma, žmonės nurodo įvairius argumentus: kad neištars gydytojas ligoninėje, o jukkiekvienas ten galime pakliūti; nesugebės užrašyti banko tarnautojas, o juk visi ten turime reikalų; nesupras jau nuolietuvybės nutolę giminės, o juk visi tokių turime; tyčiosis iš vaikų mokykloje ar darželyje; keistai jausiuos prieš lenkusbendradarbius, kurie turės „laužyti“ liežuvį; kol esu valstybės tarnautojas, kvailai jausčiausi, jeigu mano pavardė būtųužrašyta ne lenkų kalba, gal kai išeisiu į pensiją…Net ir dauguma Lietuvoje studijuojančių ar jau ten dirbančių mūsų krašto lietuvių neskuba sulietuvinti savo pavardžių.„Nežinau, ar neteks grįžti į Lenkiją“, – motyvuoja tokį savo apsisprendimą. Išeina, kad Lenkijos lietuvis su lenkiškaMore ShaSrheaSrheaSrheare