Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas

Vidmantas Žilius

Vidmantas Žilius, 2013-06-01

Pastaruoju metu  pastebima tendencija, kad iš žmonių sąmonės, ypač jaunimo, trinama pagarba valstybiniams simboliams: vėliavai, herbui, himnui, o taip pat ir tradicinei šeimai. Pasigirsta kalbų ir parašoma straipsnių, kad per šventę nuo namo pavogė valstybinę vėliavą, o Šalčininkuose ir ne vieną. Tikriausiai nevagiama tam, kad kažkam jos reikia, ar kažkas tikisi pardavęs ją uždirbti. Žinoma, vagių ir pavogtų vėliavų niekas neranda.

Peršama visiškai priešinga nuomonė, kad turime būti vakarietiškai mąstantys, o tokiais  galime būti tik tada, jei pripažįstame, o dar geriau, jei nešame vaivorykštės spalvos vėliavą, jei einame į iš užsienio atvežtus spektaklius, kuriuose yra tyčiojamasi iš Kūrėjo veido, nieko tokio, jei mokyklos jubiliejiniame renginyje mokiniams užrišami pionieriški kaklaraiščiai, nes taip buvo, kai mokykla prieš keliolika metų buvo įsteigta.

Lietuvos Sąjūdžio taryba 2012 m. sausio mėn. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl leidimų, išduotų Žmogaus teisių stebėjimo institutui, Kovo 11-ąją eiti Gedimino prospektu Vilniuje panaikinimo. Tokį pat kreipimąsi Sąjūdžio taryba parašė ir kovo mėn. dėl tautinių mažumų eitynių kovo 17-ąją Gedimino prospektu. Gavome atsakymą, kad visi turi teisę organizuoti eitynes.

Šiais metais Lietuvos tautinis jaunimas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu, kad būtų leista patriotinėms organizacijoms  Kovo 11-ąją dieną organizuoti eitynes Gedimino prospektu, tačiau jiems nebuvo išduotas toks leidimas.

Kyla pagrįstas klausimas, kieno interesus atstovauja Lietuvos valdininkai?

Lietuvos Sąjūdis jautrus šalių, kurios patyrė agresiją, atžvilgiu. Yra  jaunimo, turinčio tvirtas moralines ir patriotines  nuostatas, kurie taip pat pasisako prieš bet kokią agresiją.

2012 m. sausio 13 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje koncertavo Sankt Peterburgo Marijos teatro orkestras. Jo vadovas yra išsakęs palaikymą Rusijos administracijai Rusijos agresijos prieš nepriklausomą Gruziją metu. Natūralu, kad pilietiškai nusiteikusios jaunimo organizacijos negalėjo būti abejingos tokiems faktams ir surengė taikų piketą, remiantį nepriklausomą Gruziją ir primenantį istorinės Sausio 13 dienos reikšmę mūsų visuomenei.

Lietuvos Sąjūdžio taryba 2012 m. sausio 17 d. pareiškimu pasmerkė arenos apsaugos darbuotojų elgesį, kai jie iš jaunimo atstovų atėmė marškinėlius, ant kurių buvo solidarumo su Gruzija užrašai, ir išvarė jaunuolius iš arenos, nors jie turėjo bilietus į šį koncertą.

Prieš 25-erius metus, vedami bendro siekio atstatyti nepriklausomą valstybę, susibūrėme į didelį Sąjūdį. Nepriklausomos valstybės pamatai buvo aplaistyti laisvės gynėjų krauju. Lietuvos sąjūdžio taryba dalyvaujant sąjūdžio garbės pirmininkui prof. Vytautui Landsbergiui kiekvienais metais organizuoja Sausio 13-osios paminėjimą prie Lietuvos Seimo laužų.

Apmaudu, kad po 23-ejų laisvės metų nėra baigta karo prieš Lietuvą nusikaltėlių byla, ir neaišku, kada ji bus baigta. Atsirado ir tokių kaip partijos „Frontas“ lyderis Algirdas Paleckis, kuris viešai skelbė, jog per Sausio įvykius prie televizijos bokšto „saviškiai šaudė į savus“. Paleckis už šiuos žodžius buvo apskųstas teismui, tačiau 2012-01-18 teisme išteisintas. Sąjūdžio tarybos nuomone, teismas savo sprendimu paniekino prieš 21 metus žuvusiųjų atminimą, įžeidė jų artimuosius, sužeistuosius, laisvės kovotojus bei visą Lietuvos visuomenę, todėl kreipėsi į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją, Generalinį prokurorą su prašymu apginti viešąjį interesą.

Lietuvos Sąjūdis ne kartą yra išsakęs susirūpinimą dėl teisminės valdžios vykdomos veiklos. Lietuvos Sąjūdžio XIII suvažiavime, kuris įvyko 2011 m. birželio 04 d., buvo kalbama, kad ES valstybių tarpe Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje pagal visuomenės pasitikėjimą teismais. Lietuvos teisminės valdžios moralinio pakrikimo nepasitenkinimo peticiją pateikė sovietų okupacinio režimo persekioti asmenys: sesuo Nijolė Sadūnaitė, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Antanas Terleckas, Vladas Terleckas, Algirdas Endriukaitis. Šioje peticijoje prašoma, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sudarytų nepriklausomų pasaulio lietuvių teisininkų ir visuomenės atstovų komisiją, kuri ištirtų susidariusią situaciją teisminėje valdžioje.

Lietuvos Sąjūdžio Taryba pritarė tokiai peticijai, numatė referendumo organizavimą ir prašė, kad Lietuvos žmonės savo parašais patvirtintų būtinybę peržiūrėti teisminės valdžios veiklą.

Per ataskaitinį laikotarpį Lietuvą drebino finansiniai skandalai, po kurių buvo atleisti iš užimamų pareigų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovai. Sąjūdžio taryba 2012 m. vasario 22 dieną  kreipėsi į valstybės vadovus su prašymu priimti objektyviai, o ne vien tik formaliai teisingus sprendimus.

Mūsų protėvių išmintis sako: „Sėk grūdą ir jį rūpestingai augink, nes tik meilėje išaugintas daigas vėliau atneš gausų derlių.“ 1990 m. kovo 11-ąją Lietuvos Sąjūdžio vedami mes pasėjome tokį grūdą ir jį pavadinome Laisve. Laisvės daigas išdygo ir augina vaisių – Lietuvos vaikus. Tik ar mums užteko ir užtenka jėgų tinkamai puoselėti šį vaisių? Ar pakankamai rūpestingai jį prižiūrime? Ar sudarome sąlygas vaikui augti laisvoje šalyje, ar vaikas nėra tapęs įrankiu kažkieno interesams tenkinti?

Į šiuos klausimus Lietuvos Sąjūdis bandė rasti atsakymus 2012 m. birželio 1 d. sąjūdžio tarybos organizuotoje  konferencijoje „Vaiko teisių problemos Lietuvoje“. Konferencijos dalyviai išsakė susirūpinimą dėl vaiko teisių apsaugos, dėl dingusių vaikų paieškos, dėl prekybos žmonėmis.

Kitas labai svarbus Lietuvos Sąjūdžio tarybos rūpestis – Lietuvos žemė. Nustatytas galutinis žemės pardavimo užsieniečiams terminas smarkiai artėja. Iš anksto neparengtas, palaidas ir padrikas žemės užsieniečiams pardavimas kelia valstybės teritorijos vientisumo suskaldymo ir mažinimo pavojų. Kyla pagrįstas klausimas, ar parduota žemė ateityje netaps kitų valstybių autonominiu intarpu Lietuvos teritorijoje ir nebus išbraukta iš Lietuvos žemės registro? Lietuvos Sąjūdžio taryba šiuo klausimu parengė pareiškimus: 2011-10-11  „Dėl žemės pardavimo užsienio piliečiams sąlygų ir termino“ ir 2012-02-14 „Dėl teisės parduoti žemę užsieniečiams“.

Lietuvos Sąjūdžio taryba po 2012 m. rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę dėl politinės padėties. 2012-11-15 vykusiame Lietuvos Sąjūdžio tarybos posėdyje vienbalsiai buvo nutarta remti Prezidentės poziciją Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. rinkimų rezultatų ir valdančiosios koalicijos sudarymo klausimu. Buvo pritarta, kad formuojant Lietuvos Vyriausybę negali dalyvauti partija, kurios vadovai yra teisiamųjų suole ir kurios atstovai taip pat yra įtariami padarę daugiausia šiurkščių rinkimų įstatymo pažeidimų per 2012 m. Seimo rinkimus ir tos jėgos, kurios tarptautiniu mastu šmeižė ir šmeižia Lietuvą.

Lietuvos Sąjūdžio tarybai nerimą kelia koalicinės vyriausybės programa. Šioje programoje numatytos nuostatos pažeidžia Lietuvos Konstituciją, kurioje nurodyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba, todėl bandymas leisti versti lietuviškus gatvių ir vietovardžių pavadinimus į užsienio kalbas būtų antikonstitucinis. Vyriausybės programoje numatyta ir kita nuostata, leidžianti vertinti tautinių mažumų mokyklų mokinių žinias taikant kitas vertinimo normas. Ji pažeidžia lygias galimybes siekiant išsilavinimo. Dėl šių priežasčių Lietuvos Sąjūdis kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijos vykdė ir vykdo parašų rinkimo akciją, 2013 m. kovo 28 d. 12 val.  Vilniuje, Vinco Kudirkos  aikštėje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės organizavo įspėjamąjį mitingą, kuriame buvo reikalaujama: nekurti teritorinės autonomijos su 3 valstybinėmis  kalbomis, nekraipyti autentiškų Lietuvos vietovardžių, gatvių pavadinimus, piliečių vardus ir pavardes rašyti valstybine kalba, visiems laikyti vienodą valstybinės kalbos egzaminą, nepažeisti Tautos ir tautinių bendrijų teisių, laikytis Konstitucijos, įstatymų, vykdyti teismų sprendimus.

Baigdamas noriu padėkoti Lietuvos Sąjūdžio tarybai už atliktus prasmingus darbus, kurie stiprina mūsų valstybę, taip pat dėkoju ir Jums, mielieji sąjūdininkai, kurie neatlygintinai daug dirbate Tėvynės labui ir esate  nepaprastai reikalingi skyriuose. Būkime, kaip sakė prof. Vytautas Lansbergis, dideliu širdžių Sąjūdžiu!