Iki Len­ki­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tro Ra­dos­la­wo Si­kors­kio at­ėji­mo į val­džią tai bu­vo su­nku net įsi­vaiz­duo­ti. Ta­da Len­ki­ja va­din­ta stra­te­gi­ne Lie­tu­vos par­tne­re. Dėl šios par­tne­rys­tės, dėl bend­rų re­gio­no in­te­re­sų, pir­miau­sia nu­kreip­tų į ban­dy­mus pri­ar­tin­ti prie Va­ka­rų to­kias ir mums svar­bias ša­lis kaip Ukrai­ną ar Bal­ta­ru­si­ją, Lie­tu­vos po­li­ti­kai, dip­lo­ma­tai ap­gau­di­nė­jo sa­ve ban­dy­da­mi įti­kė­ti pa­tys ir įti­kin­ti ki­tus, kad tu­ri rei­ka­lų su ti­kra par­tne­re. Da­bar su­nku pri­si­pa­žin­ti kly­dus.

Už­merk­tos akys prieš tai, ką Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja (LLRA) da­rė su Pie­try­čių Lie­tu­va, vis la­biau vers­da­ma ją sa­vo po­li­ti­kos ir ki­tos vals­ty­bės įta­kos for­pos­tu. Tą pa­tį Len­ki­ja da­rė Ukrai­no­je ir Bal­ta­ru­si­jo­je. O mes ir ki­tos Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) vals­ty­bės ma­nė­me, kad Var­šu­va sie­kė pri­ar­tin­ti jas prie Va­ka­rų de­mo­kra­ti­nių ša­lių bend­ri­jos. Da­rė ir tai. Bet re­gio­nuo­se, ku­rie tar­pu­ka­riu bu­vo užim­ti Len­ki­jos, ši po­li­ti­ka yra de­ri­na­ma su len­ki­ni­mu, tam pa­si­tel­kiant tiek len­ko kor­tą, tiek Ka­ta­li­kų baž­ny­čią.

Len­ki­jos po­li­ti­kai, kai ku­rie įta­kin­gi šios ša­lies ku­ni­gai tvir­ti­na taip ko­vo­jan­tys su ga­li­ma Ru­si­jos įta­ka re­gio­ne. O su kie­no įta­ka ko­vo­ja­ma Pie­try­čių Lie­tu­vo­je?

Ar Var­šu­vos po­li­ti­kai pa­gal­vo­ja, kad kai ku­rių jų ag­re­sy­vi po­li­ti­ka Lie­tu­vos at­žvil­giu, no­ras mū­sų vals­ty­bei ko­man­duo­ti, nu­ro­di­nė­ti kaip tik ga­li pa­stū­mė­ti vis la­biau su­tri­ku­sius mū­sų žmo­nes di­des­nio pa­lan­ku­mo Ru­si­jai link, juo­ba kad ši ro­do vis gra­žes­nį vei­dą. Ener­ge­ti­kos mil­ži­nas "Gazp­rom" tvir­ti­na su­pran­tan­tis Lie­tu­vos žmo­nių var­gus dėl di­de­lių du­jų kai­nų ir yra pa­si­ry­žęs jas su­ma­žin­ti, o Krem­liui ar­ti­mas po­li­to­lo­gas Ser­ge­jus Mar­ko­vas ne­se­niai par­eiš­kė, kad Ru­si­ja su­pran­ta R.Si­kors­kio da­ro­mą ža­lą Lie­tu­vai. Be­trūks­ta tik iš­ties­tos ran­kos pa­dė­ti.

Keis­ta, kad su­sik­los­tė si­tua­ci­ja, kai rei­kia ly­gin­ti Var­šu­vos ir Mask­vos po­li­ti­ką. Ma­ni­pu­liuo­jant du­jų kai­no­mis, in­ves­ti­ci­jo­mis, užt­va­ro­mis kai ku­rių ša­lių pre­kėms pa­tek­ti į di­de­lę Ru­si­jos rin­ką, žings­nis po žings­nio at­ku­ria­ma im­pe­ri­ja, prie ku­rios siū­lo­ma jung­tis ne tik Bal­ta­ru­si­jai, bet ir Ukrai­nai bei Mol­do­vai. Pa­sta­ro­sios ša­lys no­rė­tų pri­si­dė­ti prie ES, bet ten jų ne­la­bai kas lei­džia. Net ir Lie­tu­va ne­siū­lo.

Ukrai­na jau par­eiš­kė esan­ti pa­si­ren­gu­si ste­bė­to­jos tei­sė­mis pri­si­dė­ti prie Mui­tų są­jun­gos. Dar lau­kia Eu­ra­zi­jos są­jun­gos pro­jek­tas. Tai­gi ku­ria­ma tiek eko­no­mi­nė, tiek po­li­ti­nė są­jun­ga. Ne­abe­jo­ju, kad jai su­tvir­tė­jus į ją bus im­tos vi­lio­ti ir Bal­ti­jos vals­ty­bės, nau­do­jan­tis mū­sų ša­ly­je bū­sian­čiu nu­si­vy­li­mu dėl ES. Da­bar ta ki­ta są­jun­ga ga­li bū­ti pa­siū­ly­ta kaip užuo­vė­ja nuo "ne­ge­rų len­kų".

Lie­tu­vai at­kū­rus ne­prik­lau­so­my­bę, Var­šu­va pa­smer­kė au­to­no­mi­nin­kų veiks­mus Pie­try­čių Lie­tu­vo­je ir tei­gė, kad tai esą ne jos, o Krem­liaus po­li­ti­kos vai­sius. Pa­na­šus kaip Pa­dnies­trė Mol­do­vo­je ar ban­dy­mai kur­ti ru­sa­kal­bius da­ri­nius Ry­tų Es­ti­jo­je ir Ry­tų Lat­vi­jo­je. Pie­try­čių Lie­tu­vo­je pa­na­šius jun­gi­nius kū­rė len­kais sa­ve va­di­nan­tys as­me­nys, bet Var­šu­va ir Vil­nius su­pra­to, jog tai yra so­vie­ti­zuo­ti len­kai.

To­mis die­no­mis Vil­nius ir Var­šu­va bu­vo ti­kri są­jun­gi­nin­kai, to­kie ga­lė­tų bū­ti ir da­bar. De­ja, si­tua­ci­ja ki­ta. Tarp LLRA na­rių yra ir bu­vu­sių au­to­no­mi­nin­kų, ku­rie, ma­tyt, nu­spren­dė pa­siū­ly­ti pa­slau­gas nau­jam šei­mi­nin­kui - ra­di­ka­liems len­kų po­li­ti­kams, pa­na­šiems į R.Si­kors­kį. To­dėl ne­gir­di­me LLRA veiks­mų pa­smer­ki­mo iš Var­šu­vos.

O Lie­tu­vo­je trys po­li­ti­nės par­ti­jos pri­ėmė LLRA į val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją, lyg be jos ne­ga­lė­tų iš­si­vers­ti. Pri­ėmu­sios jos ne­be­krei­pia jo­kio dė­me­sio į len­ki­ni­mo po­li­ti­kos pa­sek­mes Pie­try­čių Lie­tu­vo­je ir Len­ki­jo­je, pa­čios yra pa­si­ren­gu­sios vyk­dy­ti LLRA už­gai­das. Tad ar ga­li Lie­tu­vos val­džia rei­ka­lau­ti, kad Var­šu­va ne­si­kiš­tų į Lie­tu­vos gy­ve­ni­mą Pie­try­čių Lie­tu­vo­je, o gal net pri­nci­pin­gai įver­tin­ti LLRA veiks­mus kaip ken­kian­čius dvie­jų vals­ty­bių ir dvie­jų tau­tų - lie­tu­vių ir len­kų - san­ty­kiams? Juk dėl jų ne vie­nas žmo­gus Lie­tu­vo­je ga­li pa­ma­ny­ti, kad blo­gi yra len­kai ir Len­ki­ja. Tai bū­tų di­džiu­lė klai­da, nes tarp len­kų yra daug pa­do­rių žmo­nių, ku­rie ger­bia Lie­tu­vą ir lie­tu­vius. Juk Są­jū­džio me­tu ir lie­tu­viai, su­si­dū­rę su Krem­liu­mi, su­ge­bė­jo su­pras­ti, kad blo­gi ne ru­sai.

Kol iš Var­šu­vos ne­gir­dė­ti at­si­ri­bo­ji­mo ir LLRA veiks­mų pa­smer­ki­mo, Lie­tu­vai ten­ka su­pras­ti, kad vėl at­si­du­ria­me tarp dvie­jų įta­kos cen­trų: Mask­vos ir Var­šu­vos. O Len­ki­jos po­li­ti­ko­je at­si­ran­da tar­pu­ka­rio im­pe­ri­nės po­li­ti­kos bruo­žų. Kaip at­sva­rą tam svar­bu in­ten­sy­vin­ti san­ty­kius su Bal­ti­jos ša­li­mis. Juos Są­jū­džio me­tais pa­lai­kė­me la­bai glau­džiai, o pa­skui pa­mir­šo­me. Es­ti­jos pre­zi­den­to ofi­cia­lu­sis vi­zi­tas į Lie­tu­vą bu­vo la­bai lai­ku.