Kodėl Lietuvos pareigūnai užsimerkė prieš Antonovo biografijos šleifą?

Buvęs „Snoro“ savininkas Vladimiras Antonovas atsidūrė Rusijos mafijos kortų kaladėje. Jį šalia kitų Rusijos mafiozų pavaizdavo Jungtinėse Valstijose veikiantis Rusijos tyrimo institutas. Tai ne pirmas kartas, kai Vakarų ir pačios Rusijos žiniasklaida skelbia apie tamsią V. Antonovo praeitį. Lietuvos pareigūnai tvirtina apie tai nežinoję.

KIENO PINIGAIS ŽAIDŽIA „SNORO“ INVESTUOTOJAS?

Žinojo – nežinojo

„Informacijos turėjo, nes ji yra ir viešojoj erdvėj, tačiau tokios koncentruotos, aiškios ir kryptingos info nebuvo. Buvo keliama tam tikrų abejonių dėl jo gebėjimo kaip akcininkui tvarkytis šitam banke, tai buvo prieš jau įsigyjant didesnį akcijų paketą“, – sakė buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

Tad 2003 metais buvo V. Antonovui leista nusipirkti „Snorą“.

Daugeliui bankinio sektoriaus specialistų kelia nuostabą, kad pusę „Snoro“ akcijų įsigijusio Rusijos „Konversbank“ turtas keturis kartus mažesnis nei paties „Snoro“.

 

„Pagal nuosavą kapitalą „Konversbank“ didesnis nei „Snoras“. Pagal aktyvus – mažesnis, mūsų banko kapitalas siekia 65 mln. JAV dolerių. Ir jis toliau auga, todėl mes galėtume įsigyti net 100 procentų „Snoro“ akcijų ir taip tai mums būtų visiškai neskausminga“, – tada sakė „Konversbank“ valdybos pirmininkas Vladimiras Antonovas.

„Mūsų naujieji akcininkai numato išpirkti ir paskelbtą dabar 25 mln. litų akcijų emisiją, yra numatyta, kad investicijos į mūsų banką sudarys pakankamai solidžią sumą – per tam tikrą laikotarpį bus investuota iki 50 mln. JAV dolerių“, – tada gyrėsi „Snoro“ valdybos pirmininkas Raimondas Baranauskas.

Ir pareigūnai, ir šalies valdžia leido V. Antonovo valdomam „Snorui“ ramiai dirbti, nors kasmet nerimą keliančios informacijos apie jo savininką buvo skelbiama vis daugiau.

Kraujo dėmė

Štai 2000 metais Rusijoje nužudytas Antonovų šeimai priklausiusio banko valdybos pirmininko pavaduotojas Sergejus Ponamoriovas. Jis nušautas, kai Rusijos valdžia ėmė tirti pinigų plovimą, o liudyti turėjo ir V. Antonovo tėvas Aleksandras Antonovas.

2004 metais Rusijos centrinis bankas neleidžia Antonovų šeimos valdomam „Konversbank“ prisijungti prie naujos bankų draudimo sistemos. Už tai atsakingam Rusijos centrinio banko pareigūnui Andrėjui Kozlovui V. Antonovas grasina viešai, o po dvejų metų A. Kozlovas nužudomas.

2008-ųjų liepos pradžioje Kišiniove randamas moldavų verslininko Igorio Veinbergo kūnas. Moldovos policija pareiškė, kad jis buvo įsivėlęs į konfliktą su Antonovais, o šie dar prieš tai nužudytajam grasino asmeniškai.

2010 metais amerikiečių kompanija „General Motors“ atsisako parduoti švedų gamintoją „SAAB“ V. Antonovo valdomai kompanijai „Spyker“. Atsisakymo priežastis – įtariami V. Antonovo ryšiai su nusikaltėlių pasauliu. Dėl to paties sandorio su „SAAB“ Antonovą tiria ir Švedijos slaptoji policija.

Prasideda griūtis

2011 metais V. Antonovas Latvijoje tampa įtariamuoju dėl 100 milijonų latų švaistymo „Snorui“ priklausančiame „Krajbanke“.

Tais pat metais V. Antonovas ir kitas „Snoro“ bendraturtis R. Baranauskas pagal Lietuvos išduotą tarptautinį orderį sulaikomi Londone. Britų teismas areštuoja V. Antonovo turto už beveik pusę milijardų eurų.

Užsienio pareigūnams tamsi V. Antonovo praeitis nebuvo paslaptis. Kai 2007 metais jam priklausantis „Snoras“ bandė atidaryti atstovybę Londone, britų pareigūnai neišdavė licencijos.

Lietuvoje užmerkė akis

Kitaip nei britams, Lietuvos pareigūnams, V. Antonovo finansinė veikla Lietuvoje galvos skausmo nekėlė.

„Kažko konkrečiai nebuvo. O kas nekonkrečiai buvo? Nu ką aš dabar jums galiu pasakyt? Nu neturėjom tokios informacijos“, – prisimena buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas.

Į „Snoro“ reikalus Lietuvos saugumo ir finansų priežiūros pareigūnai įsivėlė tik kartą – dar prieš V. Antonovui nusiperkant banką

Laurinkus įžvelgia ryšius su mafija

Valstybės saugumo departamentas nustatė, kad išperkant 1,2 mlrd. Lt „Snoro“ akcijų emisiją per Londone gyvenantį Žaną Filipą de Grimaldį buvo mėginta nuslėpti tikrąją investuojamų lėšų kilmę.

„Kai kurie investicijos į „Snoro“ banką dalyviai, tai neliečia De Grimaldi asmenybės, yra tiesiogiai susiję su Rusijos organizuotu nusikalstamumu“, – sakė buvęs Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Mečys Laurinkus.

„Mums labai nedaug reikia tų papildomų dokumentų. Reikia tik, kad pateiktų dokumentus, kad jis teisėtai turi ir gali disponuot tokiom lėšom. Jei tokius dokumentus pateiks, atitinkamai bus priimti ir kitokie sprendimai“, – tada sakė buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas R. Šarkinas.

Tačiau V. Antonovo turto ir veiklos pobūdžio nei bankų priežiūros, nei saugumo pareigūnai neiššifravo. Tad dabar valstybė laukia, kol Londono teismas išduos V. Antonovą Lietuvai, kad galėtų išsireikalauti nežinia kur iš „Snoro“ dingusius keturis milijardus litų.