Vilniaus miesto savivaldybės taryba įpusėjo kadenciją, nes lygiai prieš dvejus metus pradėjo dirbti meras ir jo suburta valdančioji koalicija. Įpusėjus darbus yra gera proga apsvarstyti ar teisinga pasirinkta kryptis, juk užsibrėžtam tikslui pasiekti yra ne vienas būdas. Šia proga apžvelkim pasiekimus per praėjusius du metus.

Vilnius, kaip šalies sostinė, turi ne tik didžiausią miesto biudžetą su ES parama, siekiantį beveik 1,4 milijardo litų, bet ir didžiausią skolą - 970 milijonų litų. Per du šios kadencijos metus miesto skola išaugo nuo 760 iki 970 milijonų litų, t.y., 210 milijonų litų. Miesto mero kalbos, kad dėl Vilniaus skolų yra kalta Vyriausybė, o ne prastai besitvarkanti savivaldybė, sukelia abejonių.

Reikėtų priminti, kad Vilniaus miesto biudžeto formavimo principai nesikeičia jau beveik dvidešimt metų. Savivaldybės biudžetui atitenka 40 procentų Vilniaus mieste surenkamo gyventojų pajamų mokesčio, o kita dalis tenka valstybės iždui. Artūrui Zuokui pirmą kartą 2000 m. ir antrą kartą 2003 m. būnant meru šis biudžeto formavimo principas nekliudė subalansuoti biudžeto, tačiau 2011 m. pradėta ieškoti kaltųjų. Keistokai atrodo, jog A. Zuoko mintis apie Vilniaus skolas tartum aidas atkartoja premjeras.

Svajonės: Vilnius rieda, Vilnius veža, Vilnius skrenda

Nuo pat pirmų mero darbo valandų girdime apie nerealius projektus, kurių miestiečiams visai nereikia. Sena mero svajonė, kad Vilniuje važinėtų tramvajai, 2007 m. Europos aikštėje net buvo eksponuojamas vienas vagonas. Jau turbūt būtų sunku ir suskaičiuoti, kiek milijonų Vilniaus miesto biudžetui kainavo įvairios studijos, koncepcijos ir specialieji planai dėl tramvajaus įdiegimo.

Paskutinioji koncepcija, nupirkta už beveik 800 tūkstančių litų, siūlo diegti tramvajaus liniją, kainuosiančią apie 300 mln. litų. Nors niekas neklausė miestiečių ar jie nori to tramvajaus. Ir pagrindinis klausimas iš kur tiek pinigų ims prasiskolinusi savivaldybė.

Kita svajonė - „Vilnius veža“ įsteigimas. Grubus savivaldybės kišimasis į taksi paslaugų rinką sumaišė konkurencinę aplinką, pabrangino paslaugas, nors pati savivaldybės įmonė dirba nuostolingai. Tačiau tuo istorija nesibaigė. „Vilnius veža“ įsipainiojo į automobilių pirkimo skandalą, dėl ko konkursas ne kartą buvo atidėtas, keistos jo sąlygos, o ir išnuomojus automobilius, paaiškėjo, kad tai padaryta pažeidžiant įstatymus ir neteisėtos sutartys buvo nutrauktos, o automobiliai grąžinti. Kiek miesto biudžeto lėšų tai kainavo?

2011 m. sparnuotoms svajonėms įgyvendinti buvo įkurta UAB „Air Lituanica Club“, o 2012 m. UAB „Air Lituanica“, kurių akcinis kapitalas, kaip skelbė Vilniaus meras, turėjo susidaryti iš 49 procentų strateginio investuotojo dalies, 34 proc. Lietuvos savivaldybių dalies ir 17 proc. Lietuvos investuotojų dalies. Tačiau atsitiko kaip visada ir dabar 100 proc. akcijų valdo Vilniaus miesto savivaldybės valdoma „Start Vilnius“. 17 proc. akcijų žada įsigyti Lietuvos investuotojai, tačiau akivaizdu, jog didelę dalį mero svajonės finansinės naštos teks pakelti miesto biudžetui, t.y., vilniečiams. Šiuo metu savivaldybė iš praskolinti biudžeto yra skyrusi ir dar planuoja skirti apie 18 mln. litų. Tiesa, merą kadencijos pusiaukelė pasitiko Pietų Afrikos respublikoje – ieško investuotojo į svajonę.

Chaosas viešojo transporto sistemoje

2012 m. prisiminta, jog meras yra modernizmo šalininkas ir strimgalviais pulta įvedinėti privalomąją „vilniečio kortelę“ bei atsisakyti popierinių bilietų. Tačiau pirmomis valandomis paleidus šią 13 mln. litų kainavusią sistemą, ji nesugebėjo susitvarkyti su keleivių srautu ir tiesiog nustojo veikti. Turbūt nereikia priminti, kiek nervų, laiko ir pinigų kainavo šis eksperimentas. Ne kartą buvo keičiama data nuo kada vis dėl to sistema pradės tinkamai veikti ir taip prabėgo beveik metai. Kai tai įvyko, de facto buvo pakelta važiavimo kaina.

Viešojo transporto strategijoje numatyta, kad vietoj 230 privačių vežėjų transporto priemonių liks važinėti tik 30, o vietoje 530 viešųjų autobusų bei troleibusų tik 487. Taip pat išnykst 10 autobusų bei 8 troleibusų maršrutai, tačiau tai miesto merui netrukdo aiškinti, kad vilniečiai bei miesto svečiai galės patogiau, o svarbiausia greičiau susisiekti.

Panašūs argumentai, kad vilniečiai po šios reformos persės į viešąjį transportą neatitinka realybės. Kaip parodė jau įvykdytas eksperimentas Tarandės, Perkūnkiemio ir Fabijoniškių mikrorajonuose, pašalinant privačius vežėjus ir paliekant tik viešąjį transportą, net 50 procentų gyventojų persėdo į nuosavus automobilius ir padidino spūstis Vilniuje. Miestas už kiekvieną „Vilniaus viešojo transporto“ įmonės nuvažiuotą kilometrą turi sumokėti 6.70 Lt., o už privataus vežėjo nuvažiuotą kilometrą savivaldybė moka 0 Lt. Iškalbinga matematika.

Rinkimų pažadai neįgyvendinami ir apie tai net negalvojama

Iš reklaminio lankstinuko, prieš du metus, žvelgė būsimo mero A. Zuoko veidas ir du teiginiai: mažinsime komunalinius mokesčius ir sumažinsime centralizuotai tiekiamos šilumos kainą iki 18 ct. už kwh. Žvilgtelkime į sąskaitas. Komunalinių mokesčių suma išaugusi, o šilumos kWh kaina beveik 29 ct., t.y., kaina padidėjo beveik 22 procentais. Ne veltui prie miesto savivaldybės įvyko ne vienas mitingas ir vilniečiai aiškiai pasakė ką galvoją apie tokias šildymo kainas.

Korupcijos kirminas

Kitas pažadas buvo kovoti su korupcija. Ilgai laukti nereikėjo. Teisės departamento direktoriaus, o vėliau ir vicemero socialdemokrato Romo Adomavičius sulaikymai dėl įtarimų korupcija aiškiai parodė, kokie „nauji“ darbo principai savivaldybėje. O kokia kitų koalicijos partnerių reakcija? Tyla. Ponas Adomavičius neatstatydintas ir iki šiol yra vicemeras. Tik teismas jam neleidžia lankytis savivaldybėje.

Epilogas

Taigi meras paskendęs fantazijose, kurių niekas nesupranta ir jų niekam nereikia. Tačiau jų įgyvendinimas kainuoja didelius pinigus, ir milijoninėse skolose yra ne A. Zuokas, o mes visi – vilniečiai. Koalicijos partneriai tyli ir rodos jų net nėra.

Savivaldybėje skaidrumo nedaug. Vicemeras intensyviai bendrauja su prokurorais ir tyrėjais. Kokie bus kiti du metai? Ar pagaliau pamatysime ilgai lauktus pasiekimus, ar dar daugiau skolų, dar daugiau suimtųjų ir dar daugiau fantastinių projektų?

Turiu sutikti su kolege R. Vanagaite, kad demokratijos Vilniaus savivaldybėje nėra. Gal laikas keistis ar bent merą keisti?