Lietuvos ambasada Romoje netrukus turėtų švęsti įkurtuves naujose patalpose. Kaip kompensaciją už Antrojo pasaulinio karo metais prarastą istorinį pastatą "Villa Lituania" italai mūsų šalies diplomatams pasiūlė įsikurti kituose Amžinojo miesto centre esančiuose rūmuose "Palazzo Blumenstihl".

Lietuvos diplomatams atitektų ketvirtas šių rūmų aukštas - iš viso 640 kvadratinių metrų. Šiuo metu mūsų ambasada glaudžiasi 190 kvadratinių metrų plote. Ateinantį ketvirtadienį į Lietuvą atvyksiantis Italijos užsienio reikalų ministras Giulio Terzi su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi pasirašys susitarimą, kuriuo bus palaiminta ši moralinė ir materialinė kompensacija.

Naudosis neatlygintinai

Remiantis tarptautine praktika valstybė, negalinti grąžinti pastato natūra, už jį sumoka kompensaciją. Lietuvos atveju problema buvo dar ir ta, kad Italijos įstatymai nenumato architektūrinio paminklo, koks yra "Villos Lituania" pastatas, atidavimo galimybės.

Šaltinių teigimu, Lietuvai siūloma kompensacija - 99 metus neatlygintinai naudotis "Palazzo Blumenstihl" patalpomis. Jų nuoma per metus atsieitų apie 0,5 mln. eurų. Tad per 20 metų būtų visiškai kompensuotos Lietuvos Vyriausybės kadaise išleistos lėšos "Villai Lituania" įsigyti ir jos patalpoms pritaikyti.

Kitus 79 metus "Palazzo Blumenstihl" patalpomis būtų naudojamasi taip pat neatlygintinai. Šiuo metu Lietuvai diplomatinės atstovybės Romoje išlaikymas per metus kainuoja apie 100 tūkst. eurų.

Prieš šešerius metus nepriklausomi ekspertai pastatą "Villa Lituania" buvo įvertinę 20 mln. eurų. Prieškariu Lietuva išmokėjo maždaug 45 proc. to pastato vertės, todėl apie 9 mln. eurų yra ta suma, kurią Lietuva turėtų teisę reikalauti iš Italijos.

Ieškojo bendromis jėgomis

Kovą dėl prarastos "Villos Lituania" Lietuva pradėjo iškart po nepriklausomybės atgavimo. Tačiau rezultatų nepasiekta. Italija laikėsi pozicijos, kad ji neturi teisinių įsipareigojimų spręsti "Villos Lituania" klausimo, nes tai esąs civilinės teisės reikalas. Kiek didesnio postūmio būta prieš porą metų, kai Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) išsiuntė Romai notą, siūlydama "Villos Lituania" klausimą abipusiu susitarimu perduoti Tarptautiniam Teisingumo Teismui, drauge paliekant galimybę ieškoti sprendimo diplomatiniu būdu. Italijos URM į notą neatsakė, tai buvo suprasta kaip nepritarimas kreiptis į minėtą teismą.

2011 metų gegužę tuometis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis konsultacijoms su Italijos vyriausybe sudarė darbo grupę, jai vadovauti paskyrė ambasadorę Sigutę Jakštonytę. Lietuvos diplomatų archyvuose rasti dokumentai, ministro A.Ažubalio nuolatinis problemos priminimas Italijos kolegoms ir aktyvi darbo grupės veikla pagaliau davė rezultatų.

Lūžis įvyko 2011-ųjų rudenį, kai italai pranešė pradėję naujų patalpų paiešką. Vieno parinkto objekto buvo atsisakyta. Tikrai rimto siūlymo sulaukta vėliau nei po metų - 2012-ųjų gruodį. Ambasados pastato paieškose dalyvavo ne tik nekilnojamojo turto agentūros, bet ir Italijos URM bei pats Romos meras.

Pasiektas maksimumas

Buvusio URM vadovo konservatoriaus A.Ažubalio nuomone, dabartinis Italijos pasiūlytas variantas - maksimumas, ką Lietuva galėjo pasiekti. "Žinoma, kas nors gali sakyti, kad neatgavome "Villos Lituania", kad ten vis dar šeimininkauja rusų diplomatai. Tačiau tai ir nebuvo realu", - LŽ pabrėžė jis.

A.Ažubalis priminė, kad minėtą susitarimą dar turės ratifikuoti Italijos parlamentas. "Čia tikrai nėra taip paprasta. Bet mes tiesiog naudojamės proga, nes vasario 24 dieną Italijoje vyks parlamento rinkimai, nežinia, kas ateis į valdžią, pagaliau, kokia bus ekonominė situacija, - sakė A.Ažubalis.- Žinoma, galėjome sakyti, kad mums tas variantas netinka arba "duokite pinigus". Tuomet istorija tęstųsi be galo."

Buvęs ministras vylėsi, jog susitarime bus užfiksuota, kad "Villa Lituania" priklauso Lietuvai ir kad ji šio pastato neteko.