Prezidentė Dalia Grybauskaitė Briuselyje AFP/„Scanpix“ nuotr.

www.15min.lt Dalia Plikūnė 2013-02-08

Derybos dėl Europos Sąjungos (ES) biudžeto 2014-2020 metams nusitęsė pernakt, tačiau paryčiais daugiau nei pusę paros už paramą Lietuvai kovojusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo nusiteikusi optimistiškai ir dėl galimybės pasiekti bendrą sutarimą, ir dėl galimos paramos Lietuvai.
„Briuselyje jau – 4.20 val., Lietuvoje – 5.20 val., o mes pradėjome nuo ketvirtadienio trečios valandos po pietų. Net juokaujame tarp savęs, kad ką tikrai pamiršau į derybas, tai – dantų šepetėlį. Tikrai nesitikėjau, kad jo reikės“, – po derybų nakties dar ir jėgų pajuokauti surado valstybės vadovė.
Net juokaujame tarp savęs, kad ką tikrai pamiršau į derybas, tai – dantų šepetėlį. Tikrai nesitikėjau, kad jo reikės. Po derybų nakties dar ir jėgų pajuokauti surado valstybės vadovė. Prezidentė sėkmingu pavadino pirmąjį derybų dėl ES biudžeto raundą, ir išreiškė viltį, kad net ir apkarpius bendrojo biudžeto, Lietuvai pavyks apginti savo paketą.
„Skaičiais nenoriu spekuliuoti, kol nieko neturime. Kol nesusitarta galutinai, tol nesusitarta dėl nieko. Bet nuojautos – geresnės, nes jeigu jau sėdime visą naktį, tai reiškia yra dėl ko sėdėti“, – sakė D.Grybauskaitė.
Prezidentės nestebina ilgos derybos dėl europinių pinigų. „Kai aš buvau Europos komisarė, mes irgi derėjomės iki pusės penkių ryto, taigi kažkas panašaus vyksta ir dabar. Svarbiausia, kad derybos įvyktų ir turėtų gerą galutinį rezultatą, nes nesuderėjus visos šalys labai daug praranda. Tai tikrai būtų didžiulė bloga žinia ir rinkoms, ir mūsų septynerių metų ateičiai“, – sakė D. Grybauskaitė.
Šalies vadovai turi atlaikyti įtemptą derybų periodą. Viršūnių susitikimas, turėjęs prasidėti ketvirtadienį, 15 val., buvo nukeltas du kartus,ir oficialiai prasidėjo 20.30 val. Briuselio koridoriuose sklido gandai, kad realiai iki tol vyko visa eilė dvišalių susitikimų.
Pagal pirminę idėją, į viršūnių susitikimą atvykusiems vadovams ES Tarybos prezidentas Hermanas van Rompuy turėjo pateikti savo ypač slaptą biudžeto projektą, ir nuo to turėjo prasidėti diskusijos.
D.Grybauskaitė teigė, jog Europos vadovams buvo pateikti bendro biudžeto skaičiai, bet pasiūlymas konkrečioms šalims nebuvo išdalintas sąmoningai.
„Pirmą kartą, prieš lapkričio mėnesį, buvo padaryta taktinė klaida, kai buvo išdalinta (detali informacija) per anksti, tokiu atveju būna labai daug spekuliacijų ir nenoro derėtis. Dabar yra naudojama šiek tiek kitokia taktika, bet mes maždaug žinome, į ką, tikėtina,  bus atsižvelgta, o į ką ne“, – sakė Lietuvos prezidentė.
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį pasklido informacijos, kad didžiausias nesutarimų šaltinis  ieškant sutarimo dėl bendro biudžeto tėra 5 mlrd. eurų, diskutuojant apie 908-913 mlrd. eurų numatomų realiai išmokėti išmokų dalį. Tai yra mažesnė suma nei buvo numatyta lapkričio mėnesio pasiūlyme, kuri siekė 943 mlrd. eurų.
ES biudžete yra numatoma dar viena suma, kuri numato maksimalią įsipareigojimų ribą. Lapkričio mėnesį ji buvo 973 mlrd. eurų. Neoficialių šaltinių duomenimis, per šį viršūnių susitikimą jau kalbama apie 960 mlrd. eurų.

Buvo pasiektas palankesnis variantas

„15 min“ primena, kad lapkričio mėnesio viršūnių susitikime pateiktas kompromisinis H. van Rompuy pasiūlymas Lietuvai buvo palankesnis nei pradinis variantas. Derybose buvo pasistūmėta teigiama linkme visais trimis Lietuvai svarbiais klausimais: dėl paramos Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, struktūrinės paramos ir pinigų žemdirbiams.
Jeigu pasiūlymui būtų pritarta, Lietuva iki 2020 metų realiomis kainomis gautų 460 mln. eurų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, ir nebeliko galutinės datos iki kada ES teiks paramą jėgainei uždaryti.
Ankstesniame pasiūlyme buvo numatyti 2017 metai, iki kada Lietuva gautų paramą Ignalinos atominės elektrinės uždarymui 210 mln. eurų sumą. Lietuva prašė 770 mln. eurų paramos būsimam finansiniam laikotarpiui.
Pagal kompromisinį variantą, struktūrinė parama Baltijos šalims būtų mažiau ribojama dėl didžiulio ekonomikos nuosmukio 2009 metais. Valstybėms, kurių BVP 2008-2010 metais smuko daugiau nei vienu procentu, paramos „lubos“ būtų padidintos iki 2,6 proc. nuo BVP, kaip išimtis bendrai taisyklei, kad parama negalėtų viršyti 2,35 proc. BVP.
Pasiūlyme, dėl kurio dar derėsis Europos Vadovai, numatoma, kad tiesioginių išmokų ūkininkams lygis  visose Europos Sąjungos šalyse iki 2020 metų turi pasiekti 196 eurus už hektarą.
Pagal naują pasiūlymą yra numatoma, kad tiesioginių išmokų didėjimas prasidės nuo 2015 metų. Visų šalių narių, kurių tiesioginės išmokos už hektarą yra mažiau nei 90 proc. ES vidurkio, iki 2020 metų trečdaliu priartės prie vidurkio.
Pagal ankstesnį pasiūlymą tiesioginės išmokos būtų augusios iki 178 eurų už hektarą. Šiuo metu Lietuvos ūkininkai gauna 143 eurų už hektarą tiesiogines išmokas, o ES vidurkis yra 249 eurai už hektarą.