Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, praėjusiais metais naujausių vaistų bei medicinos pagalbos priemonių poreikis mūsų šalyje buvo patenkintas 90 proc. Ministerija giriasi, kad 2012 m. centralizuotai užsipirko pačių pažangiausių vaistų įvairių formų vėžiui, reumatoidiniam, psoriatiniam, juveniliniam artritui, ankilozuojančiam spondilitui, sunkiai psoriazei, Crohno ligai ir opiniam kolitui gydyti už 65 mln. litų ir į centralizuotai perkamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą įtraukė keletą naujų medicinos pagalbos priemonių ir vaistų.

Dėl finansų krizės naujos priemonės į minėtą sąrašą kurį laiką įtraukiamos nebuvo, o daliai senųjų pažangiųjų vaistų buvo sumažintos kvotos. Nors praėjusiais metais padėtis iš tiesų pagerėjo, sunkiomis ar retomis ligomis sergantiems pacientams naujausi gydymo metodai ar vaistai labiau prieinami netapo. Paprastai pažangiausią gydymą gauna tik tie ligoniai, kurių sveikatos būklė yra itin sunki ir kuriems prieš tai nepadėjo įprastos gydymo priemonės.

 

Pažangus gydymas – tik po įprastinio

Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės teigimu, patys pažangiausi vaistai paprastai yra perkami tik sunkiomis laikomoms ligoms gydyti: vėžiui, leukomai, artritui ir pan. Anot pašnekovės, šie vaistai yra labai brangūs, todėl valstybė neišgali jų įsigyti tiek, kad patenkintų visų kritinių pacientų poreikį. Kadangi šių vaistų nėra daug, jų taikymas apribotas įvairių indikacijų – juos galima skirti tik kritiniais atvejais, kai paciento būklė yra labai sunki. „Iš pradžių pacientui skiriamas paprastesnis, pigesnis gydymas. Kai neveikia šis, skiriamas kitas. Tik kai nustatytą gydymo laiką neveikia įprastos medicininės priemonės ar paciento būklė sparčiai blogėja, gydytojas gali skirti pažangesnį gydymą“, – paaiškino V.Augustinienė. Anot jos, šitaip eksperimentuojant su gydymo priemonėmis – būtinai taikant privalomus įprastus gydymo metodus prieš paskiriant patį pažangiausią gydymą – neretai sunkios ligos yra užleidžiamos, o ligoniai nusilpsta, nes jiems tenka pereiti kelis įprastų vaistų atmetimo etapus. Be to, užleistos ligos gydymas valstybei kartais gali kainuoti brangiau nei pažangiausių vaistų skyrimas ankstyvoje ligos stadijoje: „Pvz., užleidus diabetą, ligonis gali apakti, gali susidaryti nepagydomos žaizdos kojose, gali tekti amputuoti galūnę, gali sutrikti inkstų darbas, tuomet prireiktų dializės. Per metus vienam pacientui dializė kainuoja apie 60 tūkst. litų. Už tiek pinigų galima nupirkti labai daug pažangių vaistų nuo diabeto.“

Norai nesutampa su poreikiu

Tačiau Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas „Atgimimui“ teigė, kad praktiškai visi pacientai, kuriems pažangiausias gydymas yra būtinas, jį gauna. Problemų esą kyla nebent dėl to, kad kai kurie pacientai nori brangiausių tyrimų ir vaistų, nors jiems jie nėra būtini. „Pasitaiko atvejų, kai aš iš simptomų ir kitų tyrimų matau, kas žmogui yra negerai, o jis reikalauja brangiausio tyrimo ir dar nelaukiant, kol šis tyrimas bus atliktas eilėje laukiančiam sunkesnės būklės pacientui“, – savo patirtimi dalijosi pašnekovas. Anot jo, eilių yra visur – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, ir tai yra normalu, tačiau mūsų pacientai neretai nori gydymo paslaugas gauti greičiau nei jiems priklauso ar yra būtina. L.Labanauskas pripažino, kad skiriant naujausius ir pažangiausius vaistus ar gydymo priemones iš karto, prieš tai numatytą terminą neeksperimentuojant su įprastais vaistais, gydymas greičiausiai būtų efektyvesnis, tačiau valstybė niekaip neišgalėtų visiems sunkiomis ligomis sergantiems pacientams vienu metu taikyti tokių priemonių. Pasak jo, jei pacientai nekantrauja, jie visada gali kreiptis į privačias gydymo įstaigas, tačiau tokiu atveju patys turi susimokėti už pažangiausią gydymą ir vaistus.

Gydosi už paskolas

Pasak V.Augustinienės, atvejų, kai ligoniai patys susimoka už gydymą, pasitaiko. „Dažniausiai tai daro su verslu susiję asmenys, kurie nenori, kad kas žinotų apie jų ligą, todėl jie kreipiasi į privačias gydymo įstaigas, atsisako gydymo bei vaistų kompensavimo iš privalomojo sveikatos fondo“, – teigė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė. Pašnekovė neatmetė galimybės, kad ir prasčiau bei skurdžiau gyvenantys asmenys, padedami giminių ir artimųjų, ryžtasi nelaukti ir gydosi privačiai, ypač jei serga greitai progresuojančia liga. „Tačiau toks gydymas yra labai brangus ir ne kiekvienas gali sau tai leisti“, – pridūrė ji.

Kita vertus, kai pacientai nori paties pažangiausio gydymo, bet neišgali už jį susimokėti, išeities galima ieškoti finansines paslaugas teikiančiose įmonėse. Pasak DNB banko Vilniaus verslo regiono vadovo Edvardo Uzialos, pažangiausio gydymo siekiantys asmenys iš banko gali paimti iki 40 tūkst. litų vartojimo kreditą arba už brangius vaistus atsiskaityti kreditine kortele. Jo teigimu, abiem atvejais bankas nesigilina, kam klientai naudoja pasiskolintus pinigus, tačiau tokių atvejų, kai skolinamasi gydymo išlaidoms padengti, būna. Anot E.Uzialos, imantieji vartojimo kreditą banke taip pat gali ir apsidrausti. „Tai leidžia pasiskolinus jaustis saugiau – darbingumo netekimo atveju draudimo bendrovės dengiama kredito dalis yra proporcinga prarastam darbingumui, o likus mažesniam nei 25 proc. darbingumui ar mirties atveju padengiamas visas kredito likutis. Toks draudimas galioja visą kredito sutarties laikotarpį“, – paaiškino jis.

Sutaupo daugiau nei reikia

Dar vienas būdas pažangiausiam gydymui gauti – apeliuoti į gydytojų geranoriškumą. Pasak V.Augustinienės, skirdami pažangiausią gydymą medikai privalo vadovautis SAM nustatytomis metodikomis, tačiau galimybių paskirti brangesnį gydymą neeksperimentuojant su įprastais vaistais yra. „Jei gydytojas mato, kad paciento būklė sparčiai blogėja, kad dar vienas įprastų vaistų kursas būklę tik dar labiau pablogins, jis gali viską logiškai surašydamas ligos istorijoje skirti pažangiausią gydymą anksčiau. Tačiau dažniausiai gydytojai nesigilina“, – paaiškino V.Augustinienė. Jos teigimu, viskas priklauso nuo gydytojo geranoriškumo, bet kartu su juo iškyla ir piktnaudžiavimo problema: „Kartais gydytojui paskyrus pažangiausią gydymą vienam pacientui, kitas sunkesnės būklės pacientas lieka be jo.“ Negana to, pasak pašnekovės, gydymo įstaigų vadovai yra skatinami taupyti – riboti tyrimų, siuntimų pas specialistus ar pažangiausių gydymo priemonių bei vaistų skyrimo kiekį, net jei gydytojai su savo turimais resursais nepajėgia iki galo nustatyti diagnozės ar jų paskirtas gydymas yra neefektyvus. Tokiais atvejais gydytojai paprastai nesigilina į konkrečią ligos istoriją ir pažangų gydymą skiria tik kritiniais atvejais, taip sutaupydami net dalį leistinos pažangaus gydymo kvotos.