Tebeklesti sovietinės teisėsaugos mentalitetas

Kęstutis Girnius

www.alfa.lt Kęstutis Girnius 2013-01-28

Sovietinė teisėsauga turėjo privalumų bent jos vykdytojams. Nebūdavo klaidų ar sutrikimų, viskas buvo suderinta, sustyguota. Gavę nurodymą iš partijos ar KGB, prokurorai ir teisėjai dirbo kartu, užtikrindami, kad nemalonėn patekęs žmogus sulauktų „teisėto“ atpildo. Suimto disidento likimas buvo aiškus. Jis buvo tardomas, teisiamas ir nubaustas. Ko gero, Algirdas Patackas buvo vienintelis sulaikytas kitamanis, kuris ilgainiui nebuvo nuteistas. Bet tik dėl to, kad jis buvo sulaikytas Gorbačiovo metais, kai liautasi persekioti žmones už jų įsitikinimus.

Visagalei ir neklystančiai kompartijai tokia tvarka tiko puikiai. Ji priėmė sprendimą (visada teisingą), o teismai jį įgyvendino. Bėda tai, kad sistema neužtikrino teisingumo, pavertė teismus valdžios tarnaite.

Praėjo daugiau negu 20 metų nuo sovietijos žlugimo, bet sovietinis mentalitetas tebėra gajus. Dar daroma prielaida, kad kiekvienas žmogus yra sulaikytas su pagrindu, kad ilgainiui jo kaltė bus įrodyta, tad galima su juo elgtis lyg teismas jau paskelbė savo nuosprendį. Arba bent tokį įspūdį sudaro teismų polinkis lengvabūdiškai skirti suėmimą kaip kardomąją priemonę.

Teisėsaugos organų piktnaudžiavimą kardomosiomis priemonėmis rodo ir lobisto Andriaus Romanovskio atvejis, sulaukęs daug dėmesio, nes jis turėjo įtakingų draugų žiniasklaidoje, piestu stojusių jį ginti. Įtariamas, kad kartu su dviem bendrininkais jis davė 55 tūkst. litų kyšį tuometiniam Seimo nariui konservatoriui V. Matuzui, Romanovskis buvo sulaikytas Specialiųjų tyrimo tarnybos (STT) pareigūnų birželio mėnesį, teismo sprendimu suimtas, ilgainiui paleistas. Gruodžio mėnesį įtarimai iš papirkimo buvo pakeisti į piktnaudžiavimą. Panevėžio prokuratūros atstovas numekeno, „taip, perkvalifikuoti. Ne taip jau retai tai daroma“. Pasak jo, įtarimai pakeisti patikslinus aplinkybes.

Praeitą ketvirtadienį Panevėžio apygardos teismas nusprendė, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai mėnesiui leido suimti viešbučio „Romantic“ savininkę Dalią Kuklierienę, kuri buvo sulaikyta kartu su Lietuvos krepšinio federacijos generaliniu sekretoriumi Mindaugu Balčiūnu ir mero patarėju Dariumi Simėnu. Pastarieji jau yra paleisti.

Yra kitų itin gėdingų atvejų. Eglė Kusaitė kalėjo 9 mėnesius – nuo 2009 spalio iki 2010 rugpjūčio. Ji vėl buvo suimta 2011 balandį, bet aukštesnis teismas paleido. Ilgai iki teismo sėdėjo kalėjime ir Malikas ir Hadižat Gatajevai, kurie buvo kaltinami tik buitiniu konfliktu šeimoje.

Laisvės atėmimas yra nuožmi bausmė. Esi uždarytas narve, kaip koks laukinis gyvulys, galimybės bendrauti su šeima ir draugais yra labai ribotos, gražią dieną negali išeiti pasivaikščioti ir grožėtis gamta, ir t. t. Kalėjime praleistas laikas yra praloštas laikas. Laisvę galima atimti tik tada, kai teismas nutaria, kad iš tiesų įvykdytas šios bausmės vertas nusikaltimas. Nevalia atimti žmogui laisvę vien įtarus, kad jis nusikalto.

Beveik kiekvienu atveju yra veiksmingų alternatyvų suėmimui. Kardomųjų priemonių yra įvairių: namų areštas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, užstatas, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Jei nuogąstaujama, kad įtariamasis mėgins pabėgti, galima priversti jį dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pareikalauti itin didelio užstato. Neįmanoma kompensuoti žmogui už be pagrindo atimtą laisvę. Juk teisėjas ir prokuroras negali atsukti laiko atgal ar pratęsti žmogaus gyvybės, paaiškėjus, kad jie be pagrindo atėmė jo laisvę.

Suprantu, kad yra išimčių. Pavyzdžiui, kalėjime galima laikyti žmogų, jei įtariama, kad jis smurtavo, ir pagrįstai nuogąstaujama, kad jis toliau smurtaus, jei liks laisvėje. Arba kai žmogus anksčiau nepaisė jam taikytų kardomųjų priemonių ir slapstėsi nuo policijos. Bet kitais atvejais įtariamasis neturi būti sulaikomas, juolab mėnesiui arba devyniems mėnesiams, kaip Kusaitė.

Prisiminkime, kad Lietuvos teisėsaugos sistema yra neveiksminga. Vadinamosios rezonansinės bylos dažnai nesulaukia teismo sprendimo. Generalinis prokuroras Darius Valys pažymėjo, kad per pusantrų metų yra pradėti 106 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo, teismui iš viso perduota 11 tyrimų, bet nuteistų už tai kol kas nėra. Tad yra didelė tikimybė, kad suimtojo žmogaus kaltė niekada nebus įrodyta arba kaltinimai bus švelninami kaip Romanovskio atveju.

Būtų netikslu sakyti, kad teismai ir teisėsaugos organai yra visiškai abejingi piktnaudžiavimui kardomosiomis priemonėmis. Dar 2007 m. buvo sugriežtintos namų arešto taikymo sąlygos ir tvarka. Vis dėlto nepakankamai pažabota tai, ką laikyčiau teisėsaugos organų savavaliavimu, mėginimu sudaryti sau palankesnes bylos tyrimo sąlygas įtariamųjų sąskaita. Pernai prokuroras nutarė, kad piktnaudžiavimu tarnyba įtariama Danutė Matuzienė nenorėjo duoti „nuoširdžių parodymų” ir siekiant, kad nebūtų paveikti kiti su šia byla susiję asmenys, prokurorai nutarė ją sulaikyti. Kokių „nuoširdžių” parodymų laukia prokurorai, kad įtariamasis tučtuojau prisipažintų esąs kaltas? Laimingai po dviejų dienų teismas Matuzienei paskyrė švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą.

Pagal kai kuriuos viduramžių teisės kodeksus, teismui nutarus, kad žmogus be pagrindo apkaltino savo kaimyną, kaltintojui buvo taikoma už nusikaltimą numatyta bausmė. Neatsakingas elgesys turėjo savo kainą. Nesiūlau atgaivinti šios praktikos ir laisvės atėmimu bausti prokurorus ir teisėjus, kurie nekaltam žmogui skyrė sulaikymą kaip kardomąją priemonę (nors tokią bausmę, ko gero, užsidirbo Kusaitės persekiotojai). Bet reikia griežtai apriboti galimybes į kalėjimą pasodinti teismo nuosprendžio nesulaukusius įtariamuosius, atitinkamai pakeičiant Baudžiamojo proceso kodeksus.