Vakar popietę sausakimšoje LAT salėje A.Paleckis išgirdo nuosprendį, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis, Socialistinio liaudies fronto (SLF) lyderį pripažinusi kaltu dėl peržengtų saviraiškos, žodžio laisvės ribų ir laisvės gynėjų bei jų artimųjų įžeidimo, paliekama galioti. Ji yra galutinė ir neskundžiama. Tokiu LAT sprendimu tikina neabejoję teismo salę užpildę tragiškų Sausio 13 dienos įvykių liudininkai.

Sprendimo nepakeitė

LAT nutarties argumentus pristatęs teisėjas Gintaras Goda pažymėjo, kad visi kasaciniame skunde pateikti argumentai, teismo nuomone, yra nepagrįsti, todėl paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis. Anot vieno teisėjų kolegijos nario, agresijos faktai ir sunkūs nusikaltimai, kurie buvo įvykdyti 1991 metų sausio 13 dieną, yra nustatyti ankstesniais teismų sprendimais. Jie taip pat pripažinti Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) byloje "Kuolelis, Bartoševičius ir Burokevičius prieš Lietuvą". Pasak jo, visi įrodymai yra išnagrinėti tinkamai, o šioje byloje sprendimą priėmęs Vilniaus apygardos teismas Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė.

Po teismo nuosprendžio A.Paleckis aiškino apie Lietuvoje neva įsigalėjusius šališkus teismus ir klestinčią diktatūrą. Maskvoje veikiančios organizacijos "Pasaulis be fašizmo" vietininkas Lietuvoje tvirtino tiesos toliau ieškosiąs EŽTT, nors Vilniaus apygardos teismo skirtą baudą jau sumokėjęs.

Liko baisiausias ginklas

Nutarties klausęsi tragiškų Sausio 13-osios įvykių liudininkai neslėpė džiaugsmo dėl teismo sprendimo. Aukščiausiosios Tarybos stogą nuo sovietų desantininkų išsilaipinimo saugojusio būrio vadas Antanas Markauskas LŽ tikino, kad laisvės gynėjų auką teršiantys A.Paleckio žodžiai giliai įsirėžė jam į širdį. "Kiekvieną dieną, ištisas dvi savaites budėjau ant stogo, nuo kurio buvo gerai matyti Šiaurės miestelis. Mačiau, kaip link mūsų ėmė judėti šarvuočiai ir tankai. Tada ant stogo buvome išdėlioję didžiulius spyglius, kad kaip nors sutrukdytume okupanto puolimui. Atsilaikėme. Ginkluota armija išėjo, o Lietuvoje pasiliko pats žiauriausias jų ginklas", - graudinosi jis.

1991 metais nuo Aukščiausiosios Tarybos nesitraukęs Vytautas Gylys tvirtino iki šiol nesuvokiantis absurdiškų A.Paleckio kalbų prasmės. "Teršdamas visuomenės sąmonę jis nusikalto teisingumui. Jo žodžiai mus skaudina. Sveiku protu sunku suvokti, kodėl jam reikia šitaip elgtis", - LŽ sakė laisvės kovų dalyvis.

Savanorių gynėjų būrio vadas Antanas Kliunka atkreipė LŽ dėmesį, kad teismo nutartis tėra maža pergalė, o mūšis dėl tragiškų įvykių atminimo tęsiasi. "Ši mūsų pergalė kai kam taps propagandos įrankiu. Argumentai, kad varžome žodžio laisvę, mūsų nė kiek nestebina, prie jų jau esame pripratę. Akivaizdu, kad A.Paleckis patirs pralaimėjimą ir Strasbūre. Teismas pažymėjo, kad ten jau buvo bylinėjamasi tuo pačiu klausimu. Jie pralaimėjo, tas pats laukia ir jo", - tvirtino jis.

Išteisintas ir nuteistas

Prieš dvejus metus A.Paleckis žiniasklaidai pareiškė, neva 1991 metų sausio 13 dieną "saviškiai šaudė į savus". Tačiau tuomet Vilniaus 1-asis apylinkės teismas konstatavo, kad SLF vedlys nesiekė paneigti sovietų agresijos ir jos pareikalautų aukų. Teisėjai patikėjo A.Paleckio įtikinėjimais, kad tai teigdamas jis išsakė kitų šaltinių autorių nuomonę, o ne asmeninę.

Vilniaus miesto apygardos prokuratūra užginčijo tokį sprendimą ir jį apskundė aukštesnės instancijos teismui. Pernai birželį Vilniaus apygardos teismas jos prašymą patenkino iš dalies. Teismas buvusį Vilniaus vicemerą pripažino kaltu, panaikindamas anksčiau priimtą nuosprendį, ir skyrė jam 80 MGL (10,4 tūkst. litų) baudą. Prokurorai prašė A.Paleckiui skirti vienų metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant ją dvejiems metams. Verdiktą paskelbusi teisėja pabrėžė, kad politikas siekė sumenkinti 1991 metų sovietų kariuomenės agresijos faktą ir tai padarė "užgauliu ir viešu būdu".