Grybauskaitė: branduoliniai ginklai jau nieko neišgąsdins

lrt.lt, 2025 05 13

Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Lietuva turi pasitikėti viena svarbiausių savo partnerių Jungtinėmis Valstijomis, tačiau pirmiausia turi pasitikėti Europos valstybių gebėjimu sustiprinti savo apginamumą. Tačiau buvusi šalies vadovė skeptiškai atsiliepė apie JAV branduolinį skėtį Europoje. Pasak D. Grybauskaitės, tai pasenusi doktrina, o branduolinis ginklas nieko neišgąsdins. 

lrt.lt

„Mūsų partneriais reikia pasitikėti ir galima pasitikėti, bet dabartinėje situacijoje pirmiausia reikia pasitikėti savimi ir Europos gebėjimu sustiprinti savo apginamumą. Lietuvos taip pat. Toks ir atsakymas“, – žurnalistams pirmadienį sakė D. Grybauskaitė.

 

Politikė kartu su buvusia Taivano prezidente Tsai Ing-wen dalyvavo diskusijoje Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Abi buvusios prezidentės kalbėjo apie šiuolaikinę saugumo architektūrą, kuri pamina tarptautinėmis taisyklėmis grįstą tvarką ir nėra naudinga mažoms valstybėms.

 

Tarptautinės tvarkos pokyčius puikiai atspindi, kad Rusija drįso atvirai užpulti Ukrainą, Kinija atvirai grasina perimti Taivano salą, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai kalbėjo apie tai, kad Vašingtonas turėtų įgyti Danijai priklausančią Grenlandiją.

 

JAV politinė retorika gerokai nustebino daugelį Vašingtono partnerių Europoje ir kituose žemynuose. Europos šalys suskubo didinti išlaidas gynybai, tačiau daugelis ekspertų teigia, kad, be JAV branduolinio skėčio ir be žvalgybinių pajėgumų, Europos šalys negebės veiksmingai užtikrinti savo apginamumo, net jeigu gerokai sustiprintų savo konvencines pajėgas.

 

Bet D. Grybauskaitė sako, kad nors dalijimasis žvalgybine informacija yra tikrai svarbus ir nepakeičiamas, bet esą branduolinis atgrasymas jau yra pasenęs.

 

„Manau kol kas mes dar norėtume, kad mūsų partneris būtų arčiau mūsų ir juo būtų galima labiau pasitikėti, ypač dėl žvalgybos informacijos gavimo. Dėl branduolinio atgrasymo, tai sakyčiau, kad tas atgrasymas jau pasenusi doktrina. Branduolinio atgrasymo veiksmingumas buvo veiksmingas po Antrojo pasaulinio karo Šaltojo karo metu, bet ne dabar. Dabar yra daug kitokių grėsmių ir grėsmės formų, kurios yra grėsmingesnės negu branduolinis ginklas“, – sakė D. Grybauskaitė.

 

Paklausta, ką tiksliai turi mintyse, nes užpuolusi Ukrainą Rusija ne kartą grasino branduoliniu ginklu ir iš esmės efektyviai atbaidė Vakarus nuo pernelyg didelės paramos Kyjivui.

 

Tai, jog Vašingtonas baiminosi branduolinio ginklo panaudojimo Ukrainoje (net ir nedidelio taktinio branduolinio ginklo), rodo, jog branduolinis atgrasymas puikiai veikia ir didžiosios branduolinės valstybės vengia tiesiogiai veltis į konfliktus viena su kita. Bet D. Grybauskaitė mano priešingai.

 

„Tai nereikia gąsdintis ir nereikia kreipti dėmesio. Tai pasenusi priemonė ir ko jos bijoti? Čia rusai gal patys bijo branduolinio ginklo, tai tegul ir gąsdinasi“, – teigė D. Grybauskaitė.

 

Patikslinus, kad jeigu Europa neturėtų JAV branduolinio skėčio, galbūt Rusija įgyvendintų savo užmačias, buvusi prezidentė buvo konkreti: „Joks skėtis nepadės, nes dabar visai kiti ginklai, visai kitoks karo pobūdis. Branduolinis ginklas jau nieko neišgąsdins“.

 

„Negalima šalies paverti verslo kompanija“

Diskusijoje su buvusia Taivano prezidente Tsai Ing-wen nebuvo diskutuojama apie branduolinius ginklus, bet Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė klausė D. Grybauskaitės, ar mes turėtume suteikti Jungtinėms Valstijoms pasitikėjimo kreditą. Angliškai tai skambėjo kaip „the benefit of the doubt“, kas reiškia pasitikėjimą tol, kol neįrodytą priešingai.

 

Tačiau D. Grybauskaitė labiau kalbėjo ne tiek apie pasitikėjimą, kiek apie abejonės vertingumą ir pasitikėjimą savo jėgomis. „Manau, kad abejoti viskuo yra labai naudinga. Net dėl savęs. Žvelgiant iš šio požiūrio taško būti kritišku yra naudinga, ypač ruošiantis įvairioms situacijoms. Tačiau taip pat būtina pasitikėti savimi. Būtent dėl to mes investuojame į savo saugumą, savo gynybą, stipriname Europos gynybą kartu, nesvarbu, kiek abejojame. Ypač kai girdime daugybę posakių apie draugystę ryte, o popiet išgirstame apie konkurenciją. Bet tai nieko tokio. Mes susitvarkysime, mes išgyvensime šiuos metus prie labai agresyvaus kaimyno“, – diskusijoje kalbėjo buvusi Lietuvos prezidentė.

 

M. Šešelgytė taip pat pažymėjo, kad D. Grybauskaitė nemažai keliauja po Europos šalis nešdama žinią apie Rusijos grėsmę. Buvusi šalies vadovė pasakojo mananti, kad Ukrainos išlikimas iš esmės reiškia Lietuvos ir Europos išlikimą, todėl dabar atėjo metas pasitempti. Ji pripažino, kad naujoji JAV prezidento administracija labai pagreitino Europos suvokimą, kad ji pati atsakinga už savo likimą.

 

Abiejų prezidenčių buvo klausta apie vertybines mažų valstybių nuostatas, ar jos sugebėtų užstoti kitą mažą valstybę, jeigu jai grasintų didelė šalis, kuri anksčiau buvo gera partnerė. Klausimas buvo užduotas hipotetiškai, bet, akivaizdu, kad mintyse turima JAV, kuri grasino Danijai dėl Grenlandijos. O JAV yra labai svarbi partnerė tiek Lietuvai, tiek Taivanui.

 

„Yra daug būdų tvarkytis su tarptautiniais iššūkiais, tai priklauso nuo lyderių asmeninių savybių, bet realybė yra tokia, kad žmonės, kurie užima lyderių pozicijas turi parodyti lyderystę ir būti atsakingi. Nepaisant skirtingų galimų prieigų, kai svarstomi saugumo klausimai, vis tiek, galiausiai, kalbėsime apie vertybes“, – teigė buvusi Taivano prezidentė.

 

„Pasaulis tapo labai komplikuotas, statymai labai dideli, greičiausiai, nė viena viena šalis negali atsakyti į visus iššūkius, reikia kolektyvinių pastangų“, – tęsė Tsai Ing-wen.

 

D. Grybauskaitė šiuo klausimu teigė, kad negalima leisti globalioms valstybėms būti valdomoms kaip verslo įmonės. Šiuo atveju ji referavo į Jungtines Valstijas. Jos nuomone, tai būtų didžiulė klaida.

 

„Negalima paversti šalies verslo kompanija, kuri dirba tavo šeimai. Mes turime būti atviri ir tai įvardinti“, – sakė buvusi Lietuvos prezidentė.

 

Ar Lietuva pernelyg iškėlė lūkesčius dėl Taivano?

Glaudesnis Lietuvos ir Taivano ryšys užsimezgė, kai Vilnius 2021 metais nusprendė leisti įkurti mūsų šalyje ekonominę atstovybę ir pavadinti ją Taivano arba Taivaniečių atstovybe. Tai sukėlė tikrą furorą Kinijoje, nes Pekinas Taivano salą laiko savo teritorija ir neleidžia jokių nepriklausomybės užuominų. Pasaulyje ekonominės Taivano atstovybės paprastai vadinamos Taipėjaus vardu. Nuo to laiko Kinijos ir Lietuvos santykiai labai suprastėjo, Pekinas diplomatinį atstovavimą pažemino iki laikinojo reikalų patikėtinio lygmens bei pritaikė Lietuvai nedeklaruotas ekonomines sankcijas.

 

Lietuva tikėjosi, kad glaudesni santykiai su Taivanu padės megzti geresnį ryšį su JAV, nes Vašingtonas savo dėmesį kreipia į Kiniją, Pekinas yra laikomas pagrindiniu konkurentu, o Taivanui Vašingtonas yra suteikęs aptakias saugumo garantijas. Lietuva taip pat siekė išlošti iš ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu, tačiau lūkesčiai liko tik lūkesčiais.

 

„Antraštės buvo didelės, lūkesčiai buvo sukelti. Pagal tas antraštes ir kai kurių kolegų, politikų pasisakymus ir didelį optimizmą, mes šiandien turėjome turėti Lietuvoje kokius penkis lustų fabrikus, išskirtines sąlygas, milžinišką ekonominio bendradarbiavimo proveržį. Nieko to mes ir nematome“, – yra sakęs Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

 

Buvusi Taivano prezidentė Tsai Ing-wen, paklausta apie tai žurnalistų, sakė, kad kartais norint sulaukti rezultatų, reikia palaukti. „Palaukime dar šiek tiek, esu tikra abi šalys sugebės pasiekti ko nors naudingo abiem“, – sakė politikė.

 

Savo ruožtu D. Grybauskaitė teigia, jog dėl santykių su Taivanu Lietuva labai išsikėlė lūkesčius. „Nereikia užsikelti lūkesčių, kur nereikia, ir iki tokio lygio, kad neįmanoma. Mes turime galimybę bendrauti ne tik su Taivanu, bet per Taivaną bendrauti su visu regionu: tai ir Pietų Korėja, ir kitos valstybės. Mums tikrai nereikia bendrauti su šalimis, kurios potencialiai remia Rusijos imperializmą ir agresyvų elgesį su mumis“, – aiškino buvusi prezidentė, turėdama mintyse Kiniją.