Prieš uždarą posėdį – kariuomenės vado žinia: kol ukrainiečiai ginasi, esame saugesni

kam.lt, 2025 03 18

Seimo nariams renkantis į uždarą Seimo posėdį, Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras sako, kad grėsmės Lietuvoje nepakito: „Kol ukrainiečiai ginasi, kol sugeba žudyti, mušti rusą Ukrainoje, tol mes reliatyviai esame saugesni“.

lrt.lt

Po beveik 34 metų pertraukos Seime antradienį rengiamas uždaras plenarinis posėdis, jame bus pristatyta saugumo situacija regione ir pasaulyje, su tuo susiję Lietuvos kariuomenės poreikiai. Į Seimo Kovo 11-osios salę parlamentarai negali įsinešti telefonų ir kitų elektronikos prietaisų, Seime ribojamas judėjimas.

 

Prieš uždarą Seimo posėdį R. Vaikšnoras teigė, kad parlamentarams „nieko naujo“ nepasakys. Jo teigimu, šiuo metu grėsmės nepakito, jos lieka tokios pačios.

 

„Pasikartosiu, kad kol ukrainiečiai ginasi, kol sugeba žudyti, mušti rusą Ukrainoje, tol mes reliatyviai esame saugesni, nes jų pėstininkai sukoncentruoti ten. Tačiau po ugnies nutraukimo, nesvarbu, kokia forma, turbūt tos rizikos gali padidėti.

 

Nesakau, kad tai laiko klausimas, tai derybinė pozicija, labai priklauso nuo to, kaip suderės. Mes, aišku, laikome sukryžiavę pirštus, kad ukrainiečiai ateitų į derybas iš stiprios pozicijos“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.

 

Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija antradienį paskelbė apie ketinimus pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Kalbėdamas apie Lietuvos pasitraukimą iš Otavos konvencijos, R. Vaikšnoras aiškino, kad fortifikacijos ir įtvirtinimai padėtų stabdyti grėsmę.

 

„Turbūt suprantama, jei būtų grėsmė, pirmiausiai reikėtų sustabdyti priešą, geriausias stabdymas yra kontrmobilumo priemonės, kurios sudaro eilę įvairių priemonių, pradedant barjerais, grioviais ir, aišku, minavimu. Tai yra kompleksas priemonių“, – sakė R. Vaikšnoras.

 

Nori visapusiškai informuoti Seimo narius

Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, konservatorių Seimo narys Arvydas Pocius prieš uždarą posėdį teigė, kad pateikiama informacija bus labai naudinga Seimo nariams, kurie kasdien nedirba gynybos ir saugumo klausimais, bet vis tiek turės balsuoti Seime dėl gynybos finansavimo didinimo.

 

Kaip žinoma, Valstybės gynimo taryba yra sutarusi kad nuo 2026 iki 2030 metų Lietuva gynybai turėtų skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto tam, kad galėtų greičiau išvystyti nacionalinę diviziją, kurios reikia rytinio NATO flango gynybai. Bendra suma divizijos vystymui gali siekti nuo 12 iki 14 mlrd. eurų.

 

„Dėl finansavimo tai visi yra įgavę pakankamai informacijos, kodėl to reikia. Manau kad kiekvienas šiek tiek mąstantis žmogus suvokia, kas vyksta Ukrainoje ir kodėl to reikia. Šiandieninė galimybė žmonėms, kurie dirba kituose komitetuose, kurie nesigilina kasdien į nacionalinį saugumą ir gynybą, manau, yra gera proga bent jau paviršutiniškai išgirsti informaciją, kuri yra privaloma Seimo nariams, nes jie dalyvaus balsavimuose, procesuose, kur nuo jų balso priklausys mūsų gynybos sustiprinimas. O tai remiasi į pinigus“, – eidamas į uždarą Seimo posėdį sakė A. Pocius.

 

Lietuvos žvalgyba vertina, kad Rusija turi pakankamai resursų tęsti karą prieš Ukrainą ne vienerius metus, o Rusijos grėsmė Lietuvai nesumažės net ir įšaldžius konfliktą Ukrainoje, mat tokiu atveju Maskva gebės kur kas greičiau stiprinti savo pajėgumus prieš Vakarus.

 

Krašto apsaugos ministrė, socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad jos ir ministerijos atstovų tikslas Seimo nariams suteikti pilną informaciją, kuria jie galėtų remtis balsuodami Seime dėl gynybos finansavimo didinimo.

 

„Mūsų tikslas, gavus Seimo pirmininko užduotį, yra labai paprastas: pristatyti grėsmių žemėlapį, pristatyti, kokie šiuo metu yra gynybos vystymo planai krašto apsaugos sistemoje, koks yra poreikis, kokie planai ir kad visi Seimo nariai, kurie turės balsuoti dėl mūsų gynybos stiprinimui reikalingų finansinių sprendimų, turėtų pilną informaciją“, – teigė ministrė.

 

Paklausta, ar grėsmių žemėlapis Lietuvai gali keistis, priklausomai nuo JAV, Rusijos ir Ukrainos derybų, ministrė teigė, kad šiuo atveju Lietuva turi du pasirinkimus: pirma, remtis emocijomis, antra, remtis faktais.

 

„Faktai šiuo metu tokie, kad Jungtinės Valstijos yra NATO nariai, jie nesiruošia pasitraukti iš NATO pagal jokius šiuo metu matomus veiksmus: tai yra, karinis planavimas nuo pratybų iki tam tikrų resursų išdėliojimo, taip pat mūsų bendrų veiksmų vykdymas, bendrų planų įgyvendinimas, NATO iškeltų pajėgumų tikslų siekimas. Viskas vyksta tvarkingai pagal planą. Šioje situacijoje manau, kad mūsų regioninių kolektyvinės gynybos planų įgyvendinimas vyksta labai tvarkingai, stabiliai, taip, kaip turėtų vykti. Ar bus kažkokie pasikeitimai artimiausiais mėnesiais, tai tikrai galima tik spėlioti. Tačiau mūsų gynybos planų vaizdas yra stabilus“, – aiškino D. Šakalienė.

 

Mintis surengti uždarą Seimo posėdį, kuriame visiems parlamentarams būtų pateikiama visa svarbi informacija gynybos klausimais, kilo Seimo pirmininkui, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiui Sauliui Skverneliui. Jis teigė taip siekiantis užkirsti kelią dezinformacijai, susijusiai su gynybos finansavimu. Iš esmės tai buvo atsakas į įvairius valdančiosios koalicijos partnerio Remigijaus Žemaitaičio teiginius, išsakytus dėl gynybos finansavimo po Valstybės gynimo tarybos posėdžio.