Šakalienė: Europos pozicija dėl gynybos finansavimo pasikeitė, nebekalbama apie 2 proc.

lrt.lt, 2025 02 17

„Iš esmės pozicija dėl gynybos finansavimo visiškai pasikeitė“, – sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė po Miunchene vykusios saugumo konferencijos. Pasak jos, Europos šalys nebekalba apie 2 proc., tikslas – gal net ir daugiau negu 3 proc. gynybai.

lrt.lt

„Visiškai aiškūs du dalykai. Gynybos finansavimas turės būti didinamas ženkliai. [NATO – LRT.lt] generalinis sekretorius pasakė, kad nekalbėtume apie 3 proc., kad tai bus ženkliai didesnis skaičius nei 3 proc., niekas neprieštaravo. Antras dalykas, tai turės būti daroma tuoj pat, nedelsiant, labai greitai. Tos datos, kurios buvo minimo iki Briuselio ir Miuncheno, yra nebeaktualios ir tai reikės daryti greičiau“, – sakė ji.

 

Tačiau kokie tiksliai procentai turėtų būti – dar nenuspręsta, vyksta derybos, minėjo D. Šakalienė. Visgi, ministrė pabrėžė, kad turės būti sumažinti biurokratiniai ribojimai.

 

„Kaip girdėjome, Vokietija buvo būtent ta valstybė, kuri Miunchene aiškiai pasakė, kad Mastrichto kriterijai nebeturi būti taikomi gynybai. Tai yra tai, ko tikrai trūko mums, mažiesiems ir arčiau Rusijos sienos, spaudžiant, kad tai būtų kuo greičiau išimta“, – kalbėjo D. Šakalienė.

 

Politikė taip pat pažymėjo, kad Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen pasisakymas leidžia suprasti, kad bendri sprendimai dėl didelių sumų, kurias reikia staigiai investuoti į gynybą, bus sprendžiami artimiausiu metu.

 

„Kalbame apie tai, kad vis dėlto iki Hagos [viršūnių susitikimo – LRT.lt] dar turėtume diskutuoti, kaip atrodys tie bendro finansavimo principai“, – sakė ji.

 

Tokie sprendimai turės būti priimti jau šiais metais, pridūrė D. Šakalienė, kad 2026-aisiais tie sprendimai jau veiktų.

 

JAV – vis dar sąjungininkai

Ministrė tikino, kad JAV vis dar išlieka Europos sąjungininkai. Vis dėlto, vienas iš šokiruojančių pokyčių yra tai, kad nuo lūkesčio, jog Europą gins JAV kaip pagrindinė jėga, pereita prie lūkesčio, kad Europa ginsis pati padedama JAV.

 

„Tas buvo pabrėžta keletą kartų įvairiomis formomis. JAV nesiruošia palikti NATO, nesiruošia palikti savo sąjungininkų, tačiau netoleruos daugiau disbalanso finansavime. Europa turi uždengti savo gynybos spragas nedelsiant. Vyriausiasis pajėgų vadas Europoje generolas [Christopher G.] Cavolis labai aiškiai išvardijo pajėgumų tikslus, kurie turi būti pasiekti artimiausiu metu, kiekviena valstybė savo naštą turės nedelsdama prisiimti“, – kalbėjo D. Šakalienė.

 

Po pokalbių su JAV gynybos sekretoriumi Steve'u Hegsethu, D. Šakalienė teigė, kad Lietuvos sprendimas skirti 5-6 proc. šalies krašto apsaugai garantuoja, jog Lietuva ir JAV dirbs komandoje efektyviai.

 

„Ta pagalba iš Jungtinių valstijų valstybėms, kurios pačios investuoja į gynybą, nėra kvestionuojama. (...) Manau, kad čia ir yra mūsų saugumo garantas“, – pažymėjo D. Šakalienė.

 

Kaip rašė BNS, ministrė kovo pradžioje lankysis Jungtinėse Valstijose (JAV), Vašingtone.

 

„Amerikiečiai nori, kad mes judėtume greitai, efektyviai, tiek finansiniais, tiek politiniais sprendimais, tiek bendradarbiavimu. Aš vyksiu gana greitai į Vašingtoną“, – sakė ji.

 

BNS primena, kad JAV yra priėmusios sprendimą dėl nepertraukiamo amerikiečių rotacinių pajėgų dislokavimo Baltijos regione, savo ruožtu Lietuva yra įsipareigojusi dėti visas pastangas, kad atvykstantiems JAV kariams būtų suteikta visa reikalinga priimančiosios šalies parama ir sukurta tinkama infrastruktūra.

 

JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų.