Budrys apie kabelių pažeidimus: tai tęsiasi, nes mūsų atsako priemonės – nepakankamos

lrt.lt, 2025 02 03

„Laikomės nuostatos, kad tai yra Rusijos horizontali eskalacija, kuri tęsiasi dėl to, kad mūsų atsako priemonės yra nepakankamos“, – Lietuvos poziciją akcentuoja užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Taip jis atsiliepia į konservatorių keliamus klausimus, kokių nuomonių laikosi Lietuvos sąjungininkai apie kabelių pažeidimus Baltijos jūroje. Tiesa, ministras pabrėžia, kad ne visada su sąjungininkais sutariama, ar tokie pažeidimai iš tiesų yra Rusijos atsakas į Vakarų priemones.

lrt.lt

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, kad diversijos Baltijos jūroje, pažeidžiant kabelius, jau nebetinkamos apibūdinti kaip hibridinių grėsmių dalis.

 

„Tai, kas tai organizuoja, planuoja ir vykdo, nėra šiaip kokios nors nevyriausybinės organizacijos ar privačios įmonės. Tai yra konkrečios karinės institucijos ir dėl to mes čia esame karinės eskalacijos tematikoje. Dėl to akcentas turi būti dedamas ant karinio pobūdžio ir taip pat ant atsako“, – pirmadienį konservatorių frakcijos suorganizuotame posėdyje sakė jis.

 

Pasak jo, Rusijos veikimas yra platus, centralizuotas, nes visos karinės ir civilinės institucijos pajungtos į vieną bendrą tikslą.

 

„Mes esame tikrai kitur negu kad buvome prieš metus. Ir atsakas turi būti kitoks. (...) Turime kalbėtis apie tai, kur esame eskalacijoje, nes su sąjungininkais irgi ne visada sutariame, ar tai yra Rusijos atsakas į tai, ką mes darome, ieškant mūsų silpnumų, parodant mūsų silpnumą“, – kalbėjo K. Budrys.

 

K. Budrys teigė, kad sąjungininkams jau teigta anksčiau, jog neparodžius tinkamo atsako į Rusijos veiksmus, bus sulaukta kito etapo iš šios Rytų valstybės. Dabar tas kitas etapas prasidėjo, sakė jis, su kurstoma įtampa Baltijos jūroje, pažeidinėjant kritinę infrastruktūrą.

 

„Laikomės nuostatos, kad tai yra Rusijos horizontali eskalacija, kuri tęsiasi dėl to, kad mūsų atsako priemonės yra nepakankamos“, – pridūrė K. Budrys.

 

„Konkrečiai atsakant, ar mes turėtume tai laikyti hibridu, man atrodo, kad turėtume akcentuoti, kad tai, kas yra pasitelkiama, yra krizės ar karo atveju panaudotina daug platesniu spektru. Neina kalba vien apie Baltijos jūrą, eina kalba apie daug svarbesnius, kalbant apie NATO saugumą, kabelius, kurie yra ir Atlanto vandenyno dugne ir kituose mums svarbiuose vandenyse“, – kalbėjo ministras.

 

JAV įsitraukimas į Baltijos jūros regiono saugumą

Konservatorius Žygis Pavilionis iškėlė klausimą, ar K. Budrys mato perspektyvą, jog JAV tiesiogiai įsitrauks į problemų sprendimą dėl kabelių pažeidinėjimo Baltijos jūroje, juolab kad Kinija dažnai vykdo tokias diversijas prie Taivano krantų.

 

K. Budrys teigė, kad dėmesys iš JAV bus neišvengiamas, Vašingtonas formuos ir darbotvarkę.

 

„Šią savaitę vykstu į Vašingtoną drauge su Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais. Aš esu įsitikinęs, kad tai bus tema, kaip mes galime bendradarbiaudami stiprinti saugumą [Baltijos – LRT.lt] jūroje ir lygiai taip pat įsivertinant, kokias tai pasekmes turi globaliam jūrų saugumui“, – sakė jis.

 

„Tai yra dar viena tema, kuri perdengia Baltijos jūros regioną su Ramiojo ir Indijos vandenyno regionu. Matėme įvairias agresijos išraiškas ir įvairias hibridines veiklas, kurios tikrai būdavo viena nuo kitos nukopijuotos, turiu omeny Rusiją ir Kiniją“, – pridūrė K. Budrys.

 

„Kaip ir visas karas Ukrainoje jau tapo globaliu. Čia yra viena iš žinių naujajai administracijai su Šiaurės Korėjos tiesioginiu dalyvavimu, su Irano ir Kinijos parama Rusijai. Taip ir aktyvumas tokio pobūdžio, keliant mums grėsmes, irgi tapo globaliu“, – akcentavo K. Budrys.

 

Teisiniai aspektai

Baltijos jūroje jau vyksta operacija „Baltic Sentry“. Papildomas saugumo priemones pirmadienį svarstys ir Europos Sąjungos šalių vadovai, sakė K. Budrys. Tikimasi, kad bus daugiau pasiūlymų ir iš Europos Komisijos.

 

Ministras taip pat akcentavo, kad praeitą pirmadienį jis teikė siūlymus, susijusius Baltijos jūros saugumu. Anot jo, ką pirmiausiai turėtų padaryti ES, tai teisiškai apibrėžti lauką, kiek mes Baltijos šalus yra įgalintos ir apribotos veikti pagal tarptautinę jūrų teisę.

 

„Aiškaus atsakymo 1982-aisiais, kai buvo rašyta konvenciją, nėra parašyta, kaip mes saugosime povandeninę infrastruktūrą“, – pabrėžė K. Budrys.

 

Pasak K. Budrio, veikiausiai tas turės būti keičiama labiau į kelių eismo reguliavimo principą, kur aiškiai pažymėtos komunikacinės linijos ir jas pažeidusio laivo įgula turi prisiimti atsakomybę iš karto, o ne įrodinėti, pažeidė tyčia ar netyčia.

 

„Jeigu nustatome tyčinę veiklą, ar tai būtų nevyriausybinis veikėjas, teroristinė organizacija, ar valstybinis veikėjas už jos, tada yra politinė prievolė atsakui“, – sakė jis.

 

K. Budrys įsitikinęs, kad didesnę grėsmę kelia Rusijos pajėgumai, kurie paprastai yra nematomi ir pastaruosius dešimt metų kurti tikslui gadinti kritinę infrastruktūra po vandeniu.

 

„Ir tą pajėgumą išnaudos galimo konflikto metu“, – tvirtino K. Budrys.

 

„Kodėl tai yra svarbu? (...) Antžeminė ir povandeninė įranga daug brangesnė negu kad stebėti šešėlinį laivyną. Šešėlinio laivyno tematikoje tos priemonės yra diskutuojamos ir turbūt dalis bus teisinių išaiškinimų dėl Danijos galimybės kontroliuoti įeinančius, išeinančius laivus“, – teigė ministras.

 

„Mes, kaip minimum, turėtume suvienodinti sąrašus sankcionuojamų laivų. JAV yra sankcionavusi dvigubai daugiau nei ES šešėlinio laivyno laivų. Tikiu, kad 16-ame sankcijų pakete tas sąrašas bus išplėstas“, – pridūrė K. Budrys.

 

Nuo 2023 metų spalio buvo pažeista mažiausiai 11 Baltijos jūros dugnu nutiestų kabelių.

 

Naujausias iš tokių incidentų įvyko sausio pabaigoje, kai buvo pažeistas Latviją ir Švedijos Gotlando salą jungiantis šviesolaidinis kabelis.

 

Nors operatoriai pažymi, kad povandeninių kabelių pažeidimai yra gana įprastas reiškinys, incidentų Baltijos jūroje dažnumas ir koncentracija sustiprino įtarimus, kad pažeidimai galėjo būti tyčiniai.

 

Anot ekspertų ir politikų, tai gali būti Rusijos organizuotų hibridinio karo veiksmų dalis.