Vaikšnoras apie finansavimą gynybai: būtų gerai turėti kiek daugiau, jei padėtis keistųsi

lrt.lt, 2024 10 18

„Gynybos finansavimas Lietuvoje turėtų siekti 4–5 proc. bendrojo vidaus produkto“, – per konferenciją žiniasklaidai, skirtą šimtui jo darbo dienų šiame poste aptarti, sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras. Kaip pagrindinį savo prioritetą jis nurodė valstybės pasirengimą gintis. 

lrt.lt

„Turime žiūrėti labai akylai ir stebėti, kas vyksta aplinkui. Ukrainoje karas nesibaigia ir artimiausiu metu jis nesibaigs. Todėl mūsų pasirengimas gintis išlieka aukščiausias prioritetas“, – sakė kariuomenės vadas.

 

Kaip savo pagrindinį tikslą jis apibrėžė siekį sudėlioti karinį rengimą taip, kad ukrainiečių išmoktų pamokų pagrindu Lietuva galėtų „per trumpą laiką pakeisti mokymų programas, patį požiūrį, kad būtume tvirti atlikdami pareigą tėvynei, jei to prireiktų.“

 

„Gera žinia, kad šiuos metus pabaigiame su 3,2 proc. BVP, tačiau norint toliau vystyti tai, kas pradėta, turime išlaikyti tą patį kiekį“, – apie finansavimą gynybai kalbėjo R. Vaikšnoras.

 

Pasak jo, siekiant atliepti visus poreikius, reikėtų orientuotis bent į 4 proc. BVP finansavimą gynybai.

 

„Statome amunicijos saugyklas, ir jas reikėtų užpildyti. Turime ir atsargų, bet kartu nepamirškime ir kovinio rengimo. Nesirišame prie procentų, bet, manyčiau, reikėtų net ir daugiau nei 4, gal net 5 proc., kurie mums padėtų atkurti tai, ką praradome per daugelį metų, kai buvo nepakankamai finansuojama krašto apsaugos sistema“, – kalbėjo generolas.

 

Pasak R. Vaikšnoro, būtų gerai turėti didesnį finansavimą, kad politinė vadovybė, jei saugumo padėtis pasikeistų, galėtų atliepti kariuomenės poreikius.

 

„Kaip kariuomenės vadas, neapsiriboju procentais. Kariuomenėje mano principas yra turėti pageidavimų sąrašą, nesvarbu, kiek bus pinigų skirta, bet visą laiką (gerai, – red. past.) turėti šiek tiek daugiau tam, kad jeigu pasikeičia situacija, iš karto savo norus dėtume ant stalo ir kad politinė vadovybė galėtų tai atliepti“, – kalbėjo kariuomenės vadas.

 

„Man sąlyginai pasisekė su esamu krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu, kurio nereikia prašyti, jis pats eina į Vyriausybę ir visiems bando paaiškinti, kodėl reikia didesnio biudžeto. Kalbama apie 3,5, o gal net 4 proc.“, – pridūrė R. Vaikšnoras.

 

Pasak kariuomenės vado, šiuo metu kariuomenės plėtros planai yra numatyti dešimtmetį į priekį.

 

„Norint toliau vystyti tai, kas pradėta, turime išlaikyti tą patį kiekį. Aišku, procentai dažniausiai neatspindi pinigų sumos. Tačiau procentai padeda bent jau užkalti kuoliukus – žinant, kokia yra galimybė, eiti į priekį ir planuoti kitus žingsnius“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.

 

Tačiau, anot jo, pinigai nėra vienintelis rūpestis.

 

„Gamyba Europoje nėra tokia sklandi ir greita, (...) viešieji pirkimai diktuoja savo sąlygas, netgi turint labai greitai didelius pinigų kiekius nebūtinai pavyktų greitai juos įsisavinti“, – sakė R. Vaikšnoras.

 

Jis sakė, kad spalio pabaigoje planuojamas trijų Baltijos šalių kariuomenės vadų susitikimas.

 

„Niekas kol kas nerausia apkasų. Tiek pačioje Latvijoje, tiek pačioje Estijoje, netgi toje pačioje Lenkijoje. Yra sumanymas, yra planai, tam reikia pasiruošti. Mūsų pasiruošimas – parkai (kontrmobilumo priemonių parkai, - red. past.), kuriuos jau matėte. Yra tam tikros vietos, kurios yra jau istoriškai susiklosčiusios, per kur dažniausiai priešiškos pajėgos eidavo kažkuriame šimtmetyje. Sukaupėme priemones, minos perkamos, dalis jau yra atkeliavusios. Tačiau tai bus ne vienos dienos, ne vieno mėnesio ir ne vienų metų projektas“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.