Lašas: požiūris į švietimą turi būti toks kaip į gynybą

lrt.lt, 2024 08 26

Už savaitės, Rugsėjo 1-ąją, naujiems mokslo metams moksleiviai jau bus pasiruošę, tačiau ne visi jie sulauks mokytojų. Šiuo metu Lietuvoje trūksta per 650 pedagogų ir šis skaičius dar vis kinta. 

lrt.lt

Labiausiai trūksta tiksliųjų mokslų – fizikos, chemijos, biologijos, matematikos specialistų. Esamiems mokytojams po truputį išeinant į pensiją, rinktis šią profesiją atbaido didelis darbo krūvis ir nedidelis atlyginimas, sako mokyklų vadovai. Todėl ieškoti, kas mokys vaikus, tenka įvairiausiais būdais. Kai kurie švietimo ekspertai pabrėžia, požiūris į švietimą turi būti toks kaip ir į gynybą.

 

Likus savaitei iki Rugsėjo 1-osios, Fabijoniškių gimnazijos direktorius Linas Janulionis laukia kandidatų į darbo pokalbį – mokyklai reikia rasti informatikos mokytoją. Tačiau užduotis sudėtinga. Tam, kad pavyktų rasti mokytojų, tenka ne tik kelti darbo skelbimus, kalbėtis su pažįstamais, bet ir ieškoti netradicinių būdų, sako direktorius.

 

Jo kabinete kabo dar prieš porą savaičių žygyje vilkėti marškinėliai su užrašu, kad gimnazijai reikia matematikos, istorijos, pradinių klasių ir kitų mokytojų.

 

„Fabijoniškių tuo metu dar vidurinėje mokykloje įsidarbinau 2013 metais ir buvo 35 istorijos mokytojai į vieną vietą. Praėjo 11 metų, šiandien ateina 3–4 mokytojai, į tiksliųjų mokslų specialybę džiaugiamės vieno mokytojo CV sulaukę“, – sako Fabijoniškių gimnazijos direktorius L. Janulionis

 

Nuo gegužės mėnesio mokytojų paieškos klausimas kankino ir Vilniaus „Vyčio“ gimnazijos direktorę Jolitą Marcinkevičienę. Dalis mokytojų norėjo išeiti į pensiją, kiti – keisti darbo vietą.

 

Augant mokinių skaičiui, didėjo ir mokytojų poreikis, sako direktorė. 8 pedagogus jau rado, bet dar vieno trūksta, matematikos mokytojo.

 

„Paieškos buvo labai nerimastingos, ieškojome įvairiais būdais – kreipėmės ir į universitetus, kreipėmės į „Renkuosi mokyti“ programą, ieškojom per pažįstamus, ieškojo mokytojai per pažįstamus kolegas, įvairiais būdais, kvietėme net buvusius mokinius, kurie įstojo mokytis“, – pasakoja J. Marcinkevičienė.

 

Padėtis dėl didėjančio mokytojų trūkumo, ypač dėl sistemą paliekančių vyresnio amžiaus pedagogų, nuolat ir sistemingai blogėja, sako Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas. Didėja ir nerimas, kad neblogėtų dar labiau, nes, trūkstant kelių mokytojų, ugdymo procesą užtikrinti pavyksta, bet jei nėra daugiau – sunku.

 

„Su baime laukiam rugsėjo. Mes, žinot, net nelaukiam rugsėjo, mokytojų medžioklę vykdom nuo pat gegužės mėnesio, dėliojame krūvius ir jau tiems mokytojams, kurie pasakė, kad išeis, ieškom pamainos, vyksta tokie negražūs netgi dalykai, kad mokykla iš mokyklos vilioja“, – pasakoja D. Žvirdauskas.

 

Būtina nacionalinė mobilizacija problemai spręsti

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenys rodo, didžiausias pedagogų poreikis – Vilniaus apskrityje, čia trūksta per 300 mokytojų. Per 80 trūksta Kauno apskrityje, apie 60 – Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio apskrityse.

 

Visoje Lietuvoje iš viso trūksta per 650 mokytojų, o artėjant Rugsėjo 1-ajai šis skaičius vis kinta. Labiausiai reikia fizikos, chemijos, biologijos, matematikos mokytojų.

 

„Mokytojų pagal dalykus irgi nėra poreikis tolygus. Jeigu mes kalbame apie tokius fundamentalius mokslus kaip matematika, biologija, chemija, fizika, ten poreikis yra dar didesnis, procentaliai žiūrint, negu kitose disciplinose, – sako KTU fakulteto dekanas Ainius Lašas. – Žodžiu, turime labai labai rimtų problemų ir spręsti jas reiktų jau čia nacionaliniu lygiu. Ir mobilizavimosi, apskritai kito lygio mobilizavimosi.“

 

Ką daryti, kad moksleiviai neliktų be mokytojų, galvas suka ir savivaldybės. Laikinasis Savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis sako, su pedagogikos studentais sudaromos sutartys, kad šie grįžtu į savivaldybes mokyti, bent laikinai sugrįžti kviečiami net profesinę veiklą pabaigę pedagogai.

 

„Viena iš priemonių, ką daro švietimo įstaigos ir ką daro savivaldybių tarybos, tai yra apmokėjimas už kelionę pedagogams į jų darbo vietas. Tai iš tikrųjų situacija nėra labai reta, kai tas pats vienas pedagogas dirba keliose švietimo įstaigose, kad galėtų patenkinti ugdymo poreikį“, – sako A. Klišonis.

 

Pedagogai vardija priežastis, kurios atbaido nuo mokytojo profesijos.

 

„Trūkumas yra, jį reikia spręsti, didinant profesijos patrauklumą, prestižą, darbo užmokesčio, darbo sąlygų klausimą, ir tik taip galėtume pritraukti gabesnius studentus rinktis tą profesiją, kad ilgainiui tas klausimas kažkaip pajudėtų“, – mano Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

 

„Jau jeigu mokytojas ekspertas, turintis didžiulį stažą ir t. t., tai čia maksimumų maksimumas, į rankas galima padaryti, kad jis uždirbtų 2 000. Bet tai yra viskas. O šiaip alga 1 000, 1 000 su viršum“, – sako Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas D. Žvirdauskas.

 

Po pernai vykusių derybų su pedagogų profesinėmis sąjungomis nuo šio rugsėjo Vyriausybė mokytojų atlyginimą įsipareigojusi pakelti 10 proc. dar kartą, kaip ir sausį, kad šis siektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Dar 5,5 proc. žadama kelti už papildomą darbą su atnaujintomis programomis.

 

„Ateityje labai svarbu, kad, nepriklausomai nuo to, kas bus politinėje daugumoje, tą 130 proc. nuo VDU, kad jis būtų išlaikomas ir laipsniškai, jeigu valstybės galimybės, biudžetas ir kiti dalykai leis, kad tas būtų didinama“, – tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

 

Lūžis

Pokyčiai turi atnešti tam tikrą lūžį, sako A. Lašas. Pirmiausia – padaryti taip, kad mokytojai nepabėgtų iš mokyklų, ir spręsti, kaip jų dar pritraukti.

 

„Jeigu mes kalbame apie švietimą kaip tokį, kuris padeda pamatą mūsų valstybei, ateities kartoms, mūsų ekonomikai, tai tada mes suprantame, mes turime padaryt tokius pokyčius, kad iš tiesų būtų virsmas, – sako KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas. – Nes jeigu dabar mes komunikuojame, kad galbūt pakelsime 5 proc. šiais metais mokytojų atlyginimus, tai tokia komunikacija ir tokie veiksmai jokio proveržio nepadarys. Jeigu mes realiai norim proveržio, mes turim galvoti taip, kaip mes galvojame apie gynybą.“

 

Pasak A. Lašo, gesinant mokytojų trūkumo gaisrus ir laukiant, kol įstojusieji į pedagogiką baigs studijas, išeitis greitai surasti mokytojų dalykininkų gali būti profesinės studijos.

 

Į jas priimami aukštąjį išsilavinimą jau įgijusieji. Švietimo ministerija skaičiuoja, šiais metais į jas jau įstojo beveik 450 studentų, tačiau priėmimas dar tęsiasi. Bakalauro studijas šiemet nepasibaigus stojimams jau pasirinko daugiau nei 1,33 tūkst. studentų.