Svarbu
Registracija
Laivyba Nemuno aukštupyje atgimsta: ateityje iš Druskininkų plauksime į Klaipėdą
voruta.lt, 2024 05 24
Šių metų pradžioje Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre iš viso buvo įregistruota daugiau nei 27 tūkst. pramoginių laivų.
voruta.lt
Jų skaičiui ir toliau augant, AB Vidaus vandens kelių direkcija pernai baigė pagrindinio Lietuvos vandens kelio nuo Kauno iki Klaipėdos modernizavimo projektą. 2024 m. dėmesys kryps į Nemuno aukštupį, planuojama, kad išvalius ir sutvarkius Lietuvos upių tėvo vagą ties Alytumi ir Druskininkais, ateityje iš šių miestų bus galima laivu pasiekti Birštoną, o pastačius laivų šliuzą per Kauno HE, Kauną, Jurbarką ir Klaipėdą.
Iki 1000 kilometrų upių kelių
Ambicingas Vidaus vandens kelių direkcijos projektas modernizuoti 200 kilometrų ilgio Nemuno ruožą nuo Kauno iki Kuršių marių truko trejus metus, o šįmet atėjo eilė Nemuno aukštupiui. Jau pradedamas įgyvendinti planas per 2024 – 2025 metus įrengti vandens kelią Alytuje ir Druskininkuose. Be to, vyksta derybos dėl tolesnių etapų, kurių metu bus laivybai pritaikyta Nemuno vaga iki Birštono. Gavus finansavimą, vandens kelias Nemunu nusidrieks daugiau kaip 500 kilometrų ir sujungs Pietų Lietuvą su pagrindiniu šalies uostu – Klaipėda.
„Artimiausias dešimtmetis turėtų pakeisti mūsų sampratą apie laivybą Lietuvoje. Pastačius šliuzą ties hidroelektrine Kaune, atsiras galimybė atgaivinti laivybą visame Nemune. Taip pat didelį potencialą slepia Neries upė, nes sujungti Vilnių ir Kauną vandens keliu yra būtina. Mūsų vizija, kad vieną dieną Lietuvoje būtų iki 1000 kilometrų laivybai tinkamų vandens kelių“, – dėsto Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Pagrindinis Lietuvos vandens kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis Kaunas – Klaipėda (E41) priklauso transeuropiniam transporto tinklui TEN-T. 2023 metų pabaigoje, modernizavus šį kelią ir pritaikius jį krovininei laivybai, planuojama jau per šiuos metus pervežti 100 tūkst. tonų krovinių. Lygiagrečiai direkcija įgyvendina ir pirmosios lietuviškos elektrinių laivų flotilės projektą – numatyta pagaminti 6 elektrinius stūmikus ir 12 baržų, kurie bus skirti vidaus laivybos infrastruktūros užtikrinimui.
Darbai Nemuno aukštupyje
Šių metų vasario mėnesį Druskininkų savivaldybė pasirašė sutartį Vidaus vandens kelių direkcija, pagal ją šalys sutarė bendradarbiauti vystant laivybą. Su kitu Nemuno aukštupio miestu – Alytumi, sutartis pasirašyta jau anksčiau, o 2023 m. rudenį startavo pirmieji darbai.
„Džiaugiuosi, kad prasidėjo Nemuno valymo darbai. Anksčiau čia žvejodavo tik žvejai, greitu metu – plaukios pramoginiai laivai. Pasižiūrėjus į didžiųjų miestų upes, kurios yra įveiklintos – šalia kurių įkurti restoranai ar kavinės, pramoginė laivyba, norisi, kad kažkas panašaus atsirastų ir šioje Nemuno upės atkarpoje. Ateityje galbūt vertinsime galimybes, kaip Nemunu pasiekti ir pajūrį. Išvalius Nemuno vagą atsiras laivyba ir vandens turizmas, bus sukurtos naujos darbo vietos. Tad galbūt ateityje mes turėsime visą kompleksą paslaugų– bus kur sustoti pavalgyti ar ką pamatyti. Kažkada per upes kėlėmės keltais, o šiandieną laivybą integruojame į miesto gyvenimą“ – sako Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.
Planuojama, kad į Nemuno valymą ir sutvarkymą Alytaus savivaldybės teritorijoje, bus investuota apie 320 tūkst. eurų. Darbai Druskininkų teritorijoje kainuos apie 270 tūkst. Bendromis pastangomis bus išpildyti šių miestų svečių ir gyventojų poreikis turėti tinkamai navigacijai atkarpą savo miestų ribose. Daugiausiai problemų pritaikant Nemuną laivybai kyla dėl to, kad kai kuriose atkarpose upė ne tik sekli, bet ir akmeninga. Dėl šios priežasties reikalinga šalinti akmenis iš vandens kelio, nukasinėti susidariusias seklumas.
Pokyčiai Druskininkuose prasidės iškart, kai bus baigti vandens kelio valymo darbai Alytuje. Valymo darbų ruožo ilgis kurortinėje savivaldybėje – daugiau kaip 17,7 km, plotis 20 m. Visą ruožą planuojama išvalyti iki 2025 m. vasaros sezono. Po darbų užbaigimo Vidaus vandens kelių direkcija įsipareigoja pradėti eksploatuoti sutvarkytą ruožus: juos ženklinti bujomis, pagal poreikį atlikti pakartotinius valymo darbus, stebėti gylius, skelbti atnaujintą gylių informaciją ir kt.
„Džiaugiuosi, kad Druskininkų svajonė išsipildė – Nemuno upė bus pritaikyta pramoginei ir keleivinei laivybai. Mums, kaip kurortui, tai atvers naujas turizmo rinkas ir perspektyvas“, – sako Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.
Laivų skaičius ir toliau augs
Laivų Lietuvoje netrūksta, o jų skaičius ir įvairovė nuolat plečiasi – skaičiuojama, kad lietuviai per metus įsigyja apie 600 – 700 laivų. Direkcija prognozuoja, kad laivų skaičius gali augti po 2-7 proc. per metus. Šių metų pradžioje Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre yra registruoti daugiau negu 27 tūkst. pramoginių laivų. Iš jų burėmis valdomų jachtų skaičiuojama apie 1,2 tūkst., motorinių laivų – apie 25,8 tūkst. vienetų. Daugiausiai Lietuvos gyventojai turi laivų iki 6 metrų ilgio – 23,2 tūkst. motorinių ir 195 burinių transporto priemonių.
Vidaus vandens kelių direkcijos informacija