Karas Ukrainoje ir sunkėjanti geopolitinė situacija regione reiškia, kad Lietuva turi dar rimčiau žvelgti į savo pasiruošimą, gebėjimą atgrasyti priešą. Žinios, pasiryžimas ir naujausių karinių technologijų išmanymas – svarbus žingsnis kuriant pasiruošusią, atsparią visuomenę.

kam.lt

Naujausios karo Ukrainoje tendencijos rodo, kad bepiločiai orlaiviai karo lauke vaidina svarbų vaidmenį. Todėl Lietuvoje reikia kurti aktyvią bepiločių orlaivių ekosistemą, kurioje savo vaidmenį rastų karys, šaulys ar studentas.

„Ukrainos patirtis aiškiai rodo, koks svarbus mūsų visuomenės atsparumas, susitelkimas ir pasirengimas valstybės gynybai. Tai yra rimtas signalas agresoriui atsisakyti priešiškų ketinimų. Dronai Ukrainos karo lauke vaidina svarbų vaidmenį, todėl mes turime būti pasiruošę, mokėti valdyti dronus. Tai svarbi technologiją ne tik kariuomenės arsenale, bet ir šaulių, visuomenės rankose“, – sako krašto apsaugos ministas Laurynas Kasčiūnas.

Todėl, norint stiprinti pasirengimą visuotinei gynybai, suteikti paliečiams reikiamų įgūdžių ir plėsti gynybos poreikiams reikalingas kompetencijas, Lietuvos gyventojai nuo šių metų rugsėjo 1 d. galės dalyvauti bepiločių orlaivių valdymo mokymuose. Juos organizuos šiuo metu naujai kuriamas Gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Bepiločių orlaivių kompetencijų centras. Centras sudarys galimybes maždaug tūkstančiui žmonių per metus baigti civilinės paskirties bepiločių orlaivių valdymo kursus. 

Karo akademija organizuos tiek stacionarius kursus Vilniuje, tiek išvažiuojamuosius kursus kituose šalies miestuose. Registracija į šiuos kursus bus pardėta rugpjūčio mėnesį. Transporto kompetencijų agentūros duomenimis, nuotolinių pilotų registre jau yra 4200 registruotų nuotolinių pilotų, turinčių teisę vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius. Kursų tikslas – didinti parengtų civilių, turinčių teisę valdyti bepiločius orlaivius, skaičių.

Bepiločių orlaivių sistemos – tai vienas iš efektyvių karybos elementų oro aplinkoje, kuris gali būti efektyviai išnaudojamas kartu su kitomis karinėmis priemonėmis ir technologijomis, ir turėtų būti integruotas į gynybos planus. Lietuvos kariuomenę numatoma aprūpinti įvairaus tipo bepiločių orlaiviais, jų įsigijimai planuojami taktiniams ir operaciniams lygmenims, žvalgybai, taikinių nustatymui ir naikinimui.

„Lietuvos kariuomenėje vystomos visų tipų ir karinių dimensijų kovinės bei įgalinančios sistemos. Bepiločių orlaivių įsigijimas ir įdiegimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų siekiant turėti modernias ginkluotąsias pajėgas, todėl šio pajėgumo vystymas, trunkantis jau daugiau nei 15 metų, įgauna pagreitį. Kariuomenė įgalinama jau dabar turimais ir toliau plečiamais bepiločiais pajėgumais, kuriems įdiegti yra numatyta ir rengimo sistema. Neabejotinai, šios sistemos sustiprins mūsų kovinę galią ir prisidės prie atgrasymo“, – sako Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininko pavaduotojas operacijoms brigados generolas Žilvinas Gaubys.

Siekdama ruošti bepiločių orlaivių operatorius ir pasirengti naujos įrangos gavimui, Lietuvos kariuomenė šiuo metu rengia atitinkamas mokymo programas.

Stiprinamas ir Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) bepiločių orlaivių pajėgumų vystymas. Dar šiemet Lietuvos šaulių sąjungai papildomai bus skirti 1,5 mln. eur. bepiločių orlaivių įsigijimui. Formuojami bepiločių orlaivių vienetai, vykdomas operatorių rengimas, bepiločių orlaivių konstravimo plėtra.

„Bepiločių orlaivių pajėgumus pradėjome vystyti prieš keletą metų, reaguojant į identifikuotas pamokas Ukrainoje. Šiuo metu dronų pajėgumai vystomi visose šaulių rinktinėse ir net mūsų padaliniuose užsienyje. Mūsų bepiločių orlaivių pilotai dirba bendrose pratybose su Lietuvos kariuomene: imituoja priešiškų pajėgų žvalgybą su dronais, rengia įvairių taikinių atakas – o tai padeda nustatyti Krašto apsaugos sistemos spragas. Akivaizdu, kad tokiu pratybų metu dalis technikos prarandama. Atstatyti juos reikalingi papildomi finansiniai ištekliai, kaip ir mūsų artimiausiems planams įgyvendinti – jau šiandien įrenginėjame dronų konstravimo dirbtuves Vilniaus Technologijų ir dizaino kolegijoje, Šaulių sąjungos mokymo centre Kaune“, – kalba LŠS vadas pulkininkas leitenantas Linas Idzelis.

Anot plk. ltn L. Idzelio, šaulių siekis – turėti bepiločių orlaivių vienetus prie kiekvienos šaulių rinktinės štabo. Taip pat norima vystyti FPV ir didžiųjų kopterių, mažųjų žvalgybinių ir sparno tipo bepiločius bei kovos prieš dronus pajėgumus. Šaulių sąjungos paramos Ukrainai grupė taip pat aktyviai bendradarbiauja su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis dronų klausimais, teikia paramą nuo pat plataus masto karo veiksmų 2022 metais pradžios, žino kintančius dronų konstrukcinius, ryšio sistemų ir kitus poreikius.

Įstatyminė bazė bepiločių orlaivių ekosistemai taip pat darosi palankesnė. Seime pritarta Krašto apsaugos ministerijos inicijuotam Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui. Šis įstatymas padės dididnti Lietuvos gynybinį pajėgumą, stiprinti kariuomenę ir skatinti gynybos technologijų pažangą bei tarptautinį pramonės konkurencingumą. Lietuva galės padidinti savo galimybes gaminti būtiniausią karinę įrangą šalies viduje.

Kartu su Gynybos ir saugumo pramonės įstatymu pateikti ir susiję Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai, orientuoti į didesnį lankstumą, užtikrinant esminius nacionalinio saugumo interesus. Gynybai reikalingų technologijų kūrimas ir pajėgumų vystymas Lietuvoje ir įsigijimai iš Lietuvos pramonės leis efektyvinti būtiną paramą Ukrainai, besiginančiai nuo Rusijos karinės agresijos.

Prie jau suplanuotos karinės paramos už laisvę kovojančiai Ukrainai, šiemet Krašto apsaugos ministerija papildomai skiria 3 mln. eurų PAV dronams įsigyti, o Vyriausybė skirs dar 7 mln. eurų kitų pagrindinių naudojamų tipų bepiločių orlaivių įsigijimams. Įsigaliojus Viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimams, šie dronai galės būti įsigyti ir iš Lietuvos gamintojų.

Be dėmesio nelieka ir nevyriausybinės organizacijos, mokymo įstaigos. Lietuvoje yra organizacijų, kurios užsiima paslaugų bepiločiais orlaiviais teikimu, todėl turi tiek mokymo bazę, tiek patirties atliekant specifines užduotis.

Kitos organizacijos ir universitetai žvelgia dar sistemiškiau ir organizuoja bepiločių orlaivių operatorių mokymus tiek baziniams įgūdžiams suformuoti, tiek profesionaliam valdymui.

Prie piliečių rengimo visuotinei gynybai ir piliečių įgūdžių stiprinimo bepiločių orlaivių valdymo srityje prisidėti bus pakviestos ir nevyriausybinės organizacijos. Artimiausiu metu bus paskelbtas projektų konkursas – viena iš dviejų prioritetinių temų – visuomenės įgūdžių stiprinimas bepiločių orlaivių valdymo srityje. Tam numatyta skirti apie 100 tūkst. eur.