„Ėjome atvira širdimi, o mums liepė atnešti rentgeno nuotrauką“ – Lietuvos kelias į ES

lrt.lt, 2024 04 29

Minint Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-metį, derybininkai prisimena, sunkią derybų pradžią. Lietuva manė, kad tuomet užteks atviros širdies, bet Europai reikėjo kasmetinių šalies rentgeno nuotraukų – ataskaitų apie pažangą. Be to, į plėtrą skeptiškai žiūrėjo ir Pietų Europa, kuri bijojo prarasti paramą. Derybas sunkino ir tai, kad  pačioje bendrijoje dar nebuvo patirties priimant tiek daug skirtingų šalių vienu metu.

lrt.lt

Istoriniais tapusiuose kadruose – mandagumo frazės, pirmasis aukščiausių Lietuvos ir Europos Komisijos politikų susitikimas Briuselyje.

 

„Siekis sugrįžti į Europos šeimą, į Europos bendriją buvo svajonė, kada ji bus pasiekta, niekas nežinojo“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Savaitė“ kalbėjo kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

 

Sugrįžimas prasidėjo nuo geopolitinių kovų.

 

„Ar Baltijos šalys priklauso vidurio Europai, ar ne“, – kovas prisiminė vyriausiojo derybininko dėl narystės ES pavaduotojas Klaudijus Maniokas.

 

Buvusi šalies vadovė D. Grybauskaitė prisiminė, kad: „Jiems mes apskritai buvome tokie nežinomi, jie vedami smalsumo į mus žiūrėjo kas mes tokie.“

 

„Mes ką tik ištrūkome iš blogio sąjungos ir siekiame sąjungos su Europos bendrija“, – tuomečio užsienio reikalų ministro Algirdo Saudargo kalba Lietuvai žengiant pirmąjį žingsnelį Europos link – pasirašant ekonominio ir komercinio bendradarbiavimo sutartį. Ir pirmas Lietuvos geopolitinis laimėjimas.

 

„Ir mus, tris seses priskyrė prie Rytų ir Vidurio Europos“, – sakė Lietuvos nuolatinis atstovas ES 2004–2010 m. Rytis Martikonis.

 

Vienos pirmųjų užuominų apie Europos Sąjungos plėtrą – Kopenhagoje, kur apibrėžti vadinamieji Kopenhagos kriterijai.

 

„Kopenhagos kriterijai atsirado dėl mūsų, dėl mūsų plėtros“, – teigė Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius.

 

Tiesa tuomet tai atrodė tolima svajonė.

 

„Nebuvo Komisijos nario atsakingo už plėtrą. Nebuvo direktorato atsakingo už plėtrą. Tai buvo darbas šalia kitų, tai nebuvo prioritetas“, – kalbėjo Europos Komisijos narys 1999–2004 m. Gunteris Verheugenas.

 

Tad vizitų į Briuselį daugėjo. Pasirašyta laisvos prekybos sutartis, vyko derybos dėl asociacijos sutarties.

 

„Pirmas dešimtmetis didele dalimi buvo skirtas apskritai Lietuvai sugrįžti į civilizuotą pasaulį“, – sakė D. Grybauskaitė.

 

1995-aisiais Europa pripažįsta Lietuvos ir kitų Baltijos šalių siekį tapti Europos Sąjungos narėmis. Pasirašyta asociacijos sutartis ir Lietuva įteikė oficialią paraišką dėl narystės Bendrijoje.

 

„Tapom, pirmiausia, tokiu kažkokiu ES prieškambariu“, – prisiminė K. Maniokas.

 

Tačiau buvimas prieškambaryje negarantavo net kandidatės statuso. Reikėjo reformų.

 

„Formaliai ir oficialiai derybos, realiai – apie prisitaikymą“, – teigė derybų dėl narystės ES delegacijos narys Darius Žeruolis.

 

Po dvejų metų derybų – pirmasis nusivylimas. 1997-aisiais Europos Komisija paskelbia, kad tik Čekija, Estija, Lenkija, Slovėnija ir Vengrija bus pasirengusios narystei. Lietuvos tarp jų nėra.

 

„Lietuva padarė progresą, bet turi imtis papildomų priemonių, o sprendimai turi būti patikrinti praktiškai“, – tuomet teigė Europos Komisijos narys 1993–1999 m. Hansas van den Broekas.

 

„Lietuva nebuvo pripažinta formaliai veikiančia, funkcionuojančia rinkos ekonomika“, – prisiminė D. Žeruolis.

 

„Daugelis mūsų tų reformų, pokyčių pirmųjų atrodė pakankamai ir negrabūs“, – taip pat kalbėjo vyriausiojo derybininko dėl narystės ES pavaduotojas K. Maniokas.

 

Pasak derybininkų, Lietuva tuomet galvojo, kad užteks būti tik demokratiškai.

 

„Mes čia ėjom su atvira širdim, o mums liepė atsinešti rentgeno nuotrauką, tai su ta rentgeno nuotrauka užtrukome“, – sakė derybų dėl narystės ES delegacijos narys D. Žeruolis.

 

Derybose nuo pirmųjų sutarčių su Europos Sąjunga dalyvavusi Dalia Grybauskaitė, sako, kad ne rentgeno nuotrauka buvo problema.

 

„Mes buvom pasiruošę, aš manau, kad kai kurios Vakarų Europos šalys nebuvo pasiruošusios“, – teigė buvusi šalies vadovė.

 

Nes plėtra kainavo ir Bendrijai, tad nebuvo politinio sprendimo.

 

„ES neturėjo patirties priimti į savo gretas buvusias posovietines valstybes“, – kalbėjo vyriausiasis derybininkas dėl Lietuvos narystės ES P. Auštrevičius.

 

Pasak kadenciją baigusios prezidentės tai įrodo, kad per dvejus metus Lietuvai pavyko pasivyti pirmosios grupės šalis ir 2000-aisiais prasidėjo derybos dėl narystės.

 

„Lietuva sužinojo, apie save tiek daug, kad mums anksčiau to nereikėjo“, – sakė P. Auštrevičius.

 

Tačiau greta 31 derybinio skyriaus, liečiančio visas gyvenimo sritis, buvo trys sudėtingiausi. Kaip vardijo D. Žeruolis, ribojimo prekiauti žeme panaikinimas buvo sunkus ir šalies viduje jautrus klausimas.

 

Opus buvo ir dar nepriklausomybės pradžioje duotas pažadas už paramą uždaryti Ignalinos atominę elektrinę.

 

„Tai buvo sunkus sprendimas, nes paradoksaliai Lietuva pamilo tą sovietinį monstrą“, – prisiminė K. Maniokas.

 

„Mes negalėjom rizikuoti ir negalėjom bravūriškai sakyti „ne“, nes ir iš tos pusės buvo užsispyrimas, dėl prieš tai mūsų duotų įsipareigojimų“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

 

Tad derėtasi tik dėl paramos. Pirmiausia, kaip sakė K. Maniokas, kad ES pripažintų, kad tai yra ne Lietuvos, o ES problema.

 

Ir paskutinis sudėtingiausias klausimas – tranzitas į Kaliningradą.

 

„Kaliningradas buvo siurprizas. Niekas iš tikrųjų nemanė, kad tai gali tapti problema. Bet rusai tai pavertė problema“, – teigė Europos Komisijos narys 1999–2004 m. G. Verheugenas.

 

„Kaimyninės šalies tą nuodingą kvėpavimą jautėme visą laiką. Visą laiką stabdė, mėgino įtikinti Vakarų šalis, kad mes nepasirengę, kad mes būsime nesukalbami, kad geriau mūsų nepriimti“, – prisiminė kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė.

 

Ir tarp Europos šalių buvo, kurie palaikė koridoriaus idėją rusams pasiekti Kaliningradą. Tai būtų užkirtę kelią narystei Šengeno erdvėje.

 

„Tuo metu didžioji dauguma valstybių narių labai palaikė Rusijos interesus Briuselyje, tuometė politika vadinosi „Rusija pirmiausia“. Ir vadovai sakė: Lietuva nėra tokia svarbi. Svarbi Rusija“, – kalbėjo G. Verheugenas.

 

Po dvejų metų derybų, juokeliai ir jau šilti susitikimai, rodė derybų pabaigą. Ir simboliška, Kopenhagoje, kur prieš dešimtmetį buvo nustatyti narystės Kriterijai, priimamas sprendimas dėl Bendrijos plėtros.

 

Istoriniai parašai 2003-iasiais nugulė ant penkių tūkstančių puslapių dokumento – stojimo į Europos Sąjungą sutarties.

 

Galutinis taškas – referendumas Lietuvoje dėl narystės. Ir politikų vienybė bandant įtikinti skeptikus.

 

„Tai buvo likiminis klausimas. Žinant kad tai istoriją pakeičiantis dalykas“, – sakė P. Auštrevičius.

 

Balsavimas vyko dvi dienas. Kad žmonės ateitų, balsavusiems buvo dalinamas ir alus ir skalbimo milteliai. Devyni iš dešimties balsavusiųjų pritarė narystei.

 

„Mes nubalsavom, reiškia mes įstojom“, – teigė kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.