Grybauskaitė apie Lietuvos kelią į ES: ta atsakomybė – gyvenimo dovana

lrt.lt, 2024 04 26

„Mums pasisekė, kad tai buvo skandinavai, kurie elgėsi su mumis, sakyčiau, labai oriai, nežemindami mūsų ir mėgindami mums padėti“, – pirmuosius susitikimus Lietuvai pradedant eiti keliu į Europos Sąjungą (ES) kalbėjo kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

lrt.lt

„Čia mūsų kompleksai groja pirmu smuiku, kai mes visą laiką apie estus kalbame“, – sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, paklausta apie Lietuvos vaidmenį Europos Sąjungoje ir ar estai vis dar groja pirmu smuiku.

 

Prisimindama Lietuvos kelią į ES ji kalbėjo, kad sunkiausias laikotarpis, kai reikėjo visko daug išmokti, buvo iki narystės Bendrijoje. Kaip teigė D. Grybauskaitė, kai valstybė tampa ES nare, kitokia ir savijauta, ir užduotys, viskas vyksta kitaip.

 

„Tai tas laikotarpis, kai reikėjo mokytis derėtis, reikėjo mokytis, kas yra laisva prekybos sutartis arba apskritai kas ta Europa yra, mokytis net kaip elgtis...

 

Pirmą kartą lankiausi Švedijoje, atrodo, 1991-ais metais, ir kai reikėjo pas premjerą ofise, pavyzdžiui, atsisėdus kalbėtis su jo patarėju, buvo pietūs ir kai keturi įrankiai kairėje, keturi dešinėje ir keturi viršuje, o tu neturi supratimo, ką ir kaip su jais reikės daryti...

 

O 1991 metai atsimenat, kad buvo tuščia Lietuvoje, parduotuvėse nieko nėra, jokių keturių įrankių nereikia mūsų maisto racionui. Tik sakau, kiek tai mums buvo svarbu, įdomu ir nuo ko reikėjo mokytis pradėti“, – kalbėjo kadenciją baigusi šalies vadovė.

 

D. Grybauskaitė prisiminė, kad tąkart Švedijoje jai didžiausią įspūdį paliko miestas ir kaip jame elgiasi žmonės, kaip elgiasi vienas su kitu: „Kaip neįgalieji važinėja ir kaip jiems žmonės šypsosi. Pas mus 1991-aisiais neįgalusis net negalėjo išeiti į gatvę, nes į jį žiūrėjo kreivai. Tai buvo kitas pasaulis.“

 

Ir į tą kitą pasaulį, anot prezidentės, Lietuvai reikėjo sugrįžti bei tapti tokiais pačiais. Buvusi šalies vadovė prisiminė, kad kai reikėjo derėtis dėl pirmosios sutarties, ji sėdėjo su žodynais ir studijavo sąvokas, kad galėtų lygiaverčiai derėtis.

 

„Mums pasisekė, kad tai buvo skandinavai, kurie elgėsi su mumis, sakyčiau, labai oriai, nežemindami mūsų ir mėgindami mums padėti. Nes vėliau, kai susitikdavome su didesnių valstybių atstovais, kartais jausdavosi tas toks „na, jūs maži, jūs gal nieko nežinote“ ir tokio distancinio aukštumo.

 

Išties, praėjome visi tą patį. Ir tas laikotarpis, aš laikau jį auksiniu gyvenimo laikotarpiu, kada reikėjo mokytis, reikėjo viską keisti ir tą atsakomybė, kuri krito mūsų kartai, čia gyvenimo dovana“, – kalbėjo kadenciją baigusi prezidentė.

 

D. Grybauskaitė sakė, kad tuomet buvo sunku, nebuvo aišku, kaip ją vertino kitų šalių atstovai, nebuvo aišku, ar ji tinkamai elgėsi. Ji prisiminė net ir įvairių vardų tuo metu užsidirbusi.

 

„Atsimenu vienas ministras, užsienio reikalų, kai teko dirbti su užsieniu ir su visokiais projektais, kai reikėjo to, ano, trečio ir sako: „Tai gal tau ir lėktuvo reikia?“. Atsakiau, kad jei reikia darbui, tai reikia. O juk devyniasdešimtųjų vidurys, koks lėktuvas“, – su šypsena kalbėjo D. Grybauskaitė.