Lietuvos nacionaliniame muziejuje visuomenei pristatomi išskirtiniai archeologiniai radiniai – tęsiasi Marijos Gimbutienės XXI skaitymų ciklo susitikimai

lnm.lt, 2024 03 22

Kovo 14 d. 18 val. visi, kas domisi naujausiais archeologijos atradimais bei įdomybėmis, kviečiami į Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos archeologijos draugijos organizuojamą archeologijos vakarą iš Marijos Gimbutienės XXI skaitymų ciklo.

lrt.lt

Renginys vyks Senojo arsenalo renginių salėje (Arsenalo g. 3, Vilnius). Šį kartą bus pasakojama apie išskirtinę vaškinę Dievo Avinėlio sakramentaliją ir šventųjų atvaizdų medaliukus, kurie, tikėtina, vieninteliai tokie rasti Lietuvoje.

 

Vakaro metu Valdas Steponaitis (Lietuvos nacionalinis muziejus) skaitys pranešimą „Vaškinė Dievo Avinėlio sakramentalija – popiežiaus velykinė malonė, XVII a. pradžioje pasiekusi Vilnių“. Bus pristatytas unikalus objektas – ornamentuota vario lydinio dėžutė, kurioje buvo saugomas vaškinis diskas su Dievo Avinėlio ir Švč. Mergelės Marijos su Kūdikėliu Jėzumi vaizduliais, rasta 2017 m. archeologinių tyrimų metu (vad. Robertas Žukovskis) Vilniuje, Bernardinų, Šv. Mykolo ir Maironio gatvių sankirtoje, buvusių kapinių priešais Šv. Onos bažnyčią vietoje. Vaškinis Dievo Avinėlis (Agnus Dei) yra popiežiaus pašventinta sakramentalija, suteikianti visokeriopų Dievo malonių ir dovanojama išskirtiniams asmenims. Sprendžiant iš įrašų, ši vaškinė sakramentalija pagaminta ir pašventinta per Velykas 1612 m. – septintaisiais popiežiaus Pauliaus V pontifikato metais, o dėžutė jai saugoti padaryta 1621 m.

 

Sakramentalijos kaip labai svarbus dieviškojo palaiminimo atributas buvo ne tik laikomos namuose, bet ir nešiojamos pasikabinus ant kaklo ar saugiai kur įdėtos keliaudavo kartu su jų turėtoju, o kartais, kaip galima matyti iš aptariamo atvejo, nulydėdavo ir į paskutinę kelionę.

 

Pranešime bus nagrinėjamas Dievo Avinėlio sakramentalijos istorinis kontekstas, pateikiama informacija apie kitas Vilniaus muziejuose saugomas Dievo Avinėlio sakramentalijas.

 

Renginį pratęs Ingrida Čičiurkaitė (Vilniaus universitetas), Renata Prielgauskienė, Rita Povilovska ir Regina Ablėnienė (Lietuvos nacionalinis muziejus), kurios pristatys pranešimą „Religinis medaliukas su šventųjų Ignaco Lojolos ir Pranciškaus Ksavero atvaizdais: radimas, tyrimas, restauravimas, ikonografija“.

 

Pristatyti visuomenei 2021 m. Vilniuje, buvusių Šv. Stepono kapinių teritorijoje, kape nr. 33 rastą medaliuką nuspręsta dėl jo išskirtinumo. Medaliukas su šventųjų Ignaco Lojolos ir Pranciškaus Ksavero atvaizdais, puoštas prabangiu kutu, tikėtina, yra vienintelis toks Lietuvoje. Pranešėjos papasakos apie medaliuko radimo aplinkybes, supažindins su buvusių kapinių istorija, aptars atliktus tyrimo ir restauravimo darbus, palyginimui bus pateikti Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkiniuose saugomi analogai.

 

Atsižvelgiant į istorinius ir archeologinius duomenis, keliama prielaida, kad kapinės veikė ilgą laiką, o XVIII a. pabaigoje įgavo Šv. Stepono kapinių vardą. Iki tol buvo išskiriamos dvejos kapinės, tačiau miesto planuose žymimos tik vienos – esančios arčiausiai Šv. Stepono bažnyčios; jose buvo laidojami žymesni miesto gyventojai. Planuose nežymimoje kapinių dalyje laidoti vargingesni miesto gyventojai. Laidojama buvo chaotiškai, nesilaikant vienodos kapų orientacijos ir atstumų, dažnai suardant ankstesnius kapus. Įkapių ar aprangos detalių aptikta nedaug, religinių daiktų – dar mažiau: trijuose kapuose – kryželiai, viename – rožinis, dar viename – pranešime pristatomas medaliukas. Pranešime pateikiama nedidelėje kapinių dalyje palaidotų asmenų charakteristika, tačiau neabejotina, kad vis dar tiriamos Šv. Stepono kapinės yra didžiausios iki šiol Vilniuje tyrinėtos kapinės ir yra labai svarbios vilniečių gyvensenos tyrimams.

 

Medaliukai su šventųjų Ignaco Lojolos ir Pranciškaus Ksaveru (kanonizuoti 1622 m.) atvaizdais buvo gana populiarūs XVII–XVIII a., rečiau aptinkami XIX a. Medaliukus galėtume sieti su jėzuitų veikla Lietuvoje iki 1773 m. – Jėzaus Draugijos uždarymo. Jie jėzuitų vienuolių nešioti prie juostos arba rožinio. Sprendžiant pagal rasto medaliuko padėtį kape, šis taip pat galėjo būti prikabintas prie mirusiojo rūbų.

 

Negalintieji atvykti į renginį kovo 14 d. 18 val. galės stebėti tiesioginę transliaciją arba peržiūrėti jo įrašą Lietuvos nacionalinio muziejaus Youtube paskyroje.

Trumpai apie projektą

Jau dvidešimt metų Lietuvos nacionaliniame muziejuje rengiami archeologijos vakarai visuomenei, skirti žymiausiai lietuvių archeologei, Senosios Europos civilizacijos tyrėjai ir archeomitologijos krypties kūrėjai prof. Marijai Gimbutienei (1921–1994). 2024 m. susitikimai aprėps daugelį archeologijos mokslo temų: naujausius projektus, tyrinėjimus ir atradimus, materialinės kultūros studijas, drabužių rekonstrukciją, laidoseną ir Lietuvos archeologų patirtį tyrinėjant žymius užsienio archeologijos paminklus.