JAV ambasadorė NATO: Rusijos ataka prieš Baltijos šalis nėra neišvengiama, bet Aljansas pasirengęs

lrt.lt, 2024 03 21

JAV ir NATO vertinimu, Rusijos ataka prieš Baltijos šalis šiuo metu nėra neišvengiamai arti. „Bet Aljansas yra pasirengęs reaguoti nedelsiant, jei Rusijai kiltų idėjų peržengti NATO sieną“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Baltijos šalių žurnalistams sakė JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith.

lrt.lt

„Mes su jumis, jūsų saugumas mūsų prioritetų viršuje ir mes kiekvieną mėnesį čia, NATO, imamės papildomų priemonių atsakyti į jūsų pagrįstus saugumo iššūkius“ – sakė diplomatė.

 

Anot jos, karo išsiplėtimo už Ukrainos ribų grėsmė yra vertinama „labai rimtai“.

 

„Nuo karo pradžios ėmėmės daugybės priemonių stiprinti gynybą ir atgrasymą Baltijos šalyse ir Rytų flange. Perkėlėme čia daugiau karių, užtikrinome, kad ten esantys batalionai galėtų būti didinami iki brigadų, vykdome treniruočių misijas ir pratybas (...). NATO žengė gerokai toliau, nei buvo iki tol, – sakė diplomatė. – Ir ne tik JAV, visi sąjungininkai dirba, kad išlaikytų tokį pasirengimo lygį.“

 

JAV taip pat perkėlė į Rytų flangą karinę įrangą ir daugiau karių.

„JAV pasirengimo lygis leidžia reaguoti į ataką realiu veiksmu. Tai buvo matyti ir tą dieną, kai Rusijos pajėgos žengė į Ukrainą. JAV iš karto pradėjo perkelti karius į Rytų Europą, kad galėtume atsakyti į pagrįstą mūsų sąjungininkų susirūpinimą. Man nekyla klausimų ir abejonių, JAV yra pasirengusios reaguoti į bet kokius scenarijus“, – sakė J. Smith.

 

Lietuvoje amerikiečių pajėgos dislokuotos rotaciniu principu ir, kaip teigia ambasadorė, planų, kad tai galėtų virsti nuolatinėmis bazėmis, nėra.

 

„Šiuo metu neturiu informacijos apie JAV planus keisti rotaciją į nuolatinį buvimą. Aukščiausių mūsų karinių vadų vertinimu, Baltijos šalyse pakanka rotacinio buvimo ir yra pakankamas mūsų įsipareigojimų įgyvendinimui. Pamatysime, kas vyks ateityje. Rotacija mūsų požiūriu buvo sėkmė“, – sakė J. Smith, kartu pasveikinusi Vokietijos pažadą Lietuvoje dislokuoti vokiečių karių brigadą.

 

Ji pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausias NATO tikslas – užtikrinti visų sąjungininkų ekonominę, karinę ir humanitarinę paramą Ukrainai, „kad išstumtume rusus iš Ukrainos ir užtikrintume, kad Putinui nekiltų idėjų žengti už Ukrainos ribų“.

 

Tačiau Baltieji rūmai atsargiai reaguoja į lyderių svarstymus, kad NATO šalys galėtų siųsti savo karių į Ukrainą.

 

„Pastaruosius du metus mes labai sunkiai dirbome, kad užtikrintume, jog NATO netaptų šio konflikto šalimi. JAV labai remia (Prancūzijos – LRT.lt) prezidento Macrono pastangas suburti lyderius ir kalbėti, kaip galime suteikti ir kuo greičiau į mūsų Ukrainos draugų rankas pristatyti papildomą karinę pagalbą“, – sakė J. Smith. Todėl dabar svarbiausia padėti Ukrainai įveikti amunicijos trūkumą, kitus gynybos iššūkius.

 

Ambasadorė taip pat pasmerkė bet kokius viešus raginimus Kremliui imtis agresijos prieš NATO. Taip ji reagavo į Donaldo Trumpo pareiškimą, kad jis leistų Rusijai „daryti ką nori“ su šalimis, kurios skiria nepakankamai lėšų savo gynybai.

 

„Kremliaus drąsinimas pulti NATO teritoriją yra ir neracionalus, ir pavojingas. Jis kelia pavojų JAV ir sąjungininkų karių gynybai. (...) JAV misijoje prie NATO mes galvojame apie papildomus būdus sustiprinti NATO prieš bet kokią potencialią Rusijos grėsmę ateityje, tai ir liks mūsų tikslu“, – sakė J. Smith.

 

Ji taip pat pabrėžė esanti užtikrinta, kad JAV Kongresas priims paramos Ukrainai paketą.

 

„Man nekyla dvejonių, kokia yra JAV pozicija ir mes jos toliau laikysimės. Mes ir toliau kartu su draugais Europoje ir visame pasaulyje remsime Ukrainą, tęsime savo paramą jiems tiek, kiek reikės“, – sakė J. Smith.