Tuskas apie galimą Lenkijos pagalbą Lietuvos užpuolimo atveju: solidarumas nėra kvestionuojamas

lrt.lt, 2024 03 04

Slovakijos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrai susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu vykstant opozicionieriaus Aleksejaus Navalno laidotuvėms. Kaip spaudos konferencijoje sakė Lietuvos ir Lenkijos premjerai, toks gestas buvo apgailėtinas. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad Lenkijos solidarumas Lietuvos užpuolimo atveju nekvestionuojamas, o artimiausiu metu abiejų šalių ministrai susės ir detaliai aptars šį klausimą.

lrt.lt

„Lenkijos ir Lietuvos solidarumas agresijos atveju nėra kvestionuojamas“, – sakė D. Tuskas.

 

Pasak jo, kad nebūtų spekuliuojama šiuo klausimu, Lenkijos ir Lietuvos užsienio reikalų ir gynybos ministrai artimiausiu metu numatys „visas detales, kad nebūtų komunikacijos klausimų ir neaiškumų“.

 

„Važiuodamas į Vilnių žiūrėjau, kas įrašyta mūsų gynybos planuose, jeigu būtų užpulta Lietuva ar Lenkija, koks mūsų bendradarbiavimas šiame kontekste. Su ministre pirmininke abudu žinome ir patys puikiai suprantate, kad spaudos konferencija nėra ta vieta, kur galima nagrinėti operatyvinius planus, NATO planus arba atskirų šalių gynybinius planus. Žinome, kad politinis gyvenimas yra toks, kad kartais privalome komentuoti ir paaiškinti apie mūsų saugumą, o tai tikrai yra nelengva“, – kalbėjo jis.

 

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę TV3 televizijos laidai „Dėmesio centre“ pareiškė, kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karių į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.

 

Premjerai, paklausti žurnalistų apie Vengrijos ir Slovakijos flirtą su Rusija vykstančio karo ir A. Navalno laidotuvių kontekste, sakė, kad tokie Europos šalių veiksmai yra apgailėtini.

 

D. Tuskas teigė, kad prieš kelias dienas jis susitiko su Vengrijos ir Slovakijos premjerais ir bendras įspūdis, kalbant Rusijos klausimu, nebuvo teigiamas.

 

„Po savo susitikimo su premjerais Fico ir Orbanu prieš keletą dienų susidariau sau įspūdį. Jei kalbėtume apie Rusijos klausimą, tai nebuvo optimistiniai įspūdžiai, optimistinė nuomonė, kadangi kolegos įrodo, kad kai kuriais klausimais mūsų pozicijos yra labai skirtingos“, – pabrėžė Lenkijos premjeras.

 

„Nenoriu būti brutalus, bet šiandien gravitacijos centras, jei kalbame apie Europos saugumą, persikelia į Šiaurę“, – teigė D. Tuskas.

 

Jis tikino, kad Baltijos šalys pasisako ir veikia viena kryptimi – tiek saugumo, tiek Rusijos karo Ukrainoje klausimais.

 

Taip pat abu premjerai konferencijoje kalbėjo apie Lenkiją krečiančius ūkininkų protestus.

 

D. Tuskas žadėjo kreiptis į Lenkijos Seimo maršalką dėl Lenkijos teismo sprendimo dėl sankcijų taikymo Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijai.

 

„Esu įsitikinęs, kad bendras Europos sprendimas bus daug efektyvesnis negu atskirų šalių sprendimai. Suprantu tuos sprendimus, bet norėčiau, kad kartu kaip ES priimtume sprendimus dėl sankcijų Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijai“, – teigė D. Tuskas.

 

D. Tuskas tikino, kad galima ne tik sugriežtinti sankcijas dėl Ukrainos užpuolimo ir Baltarusijos bendradarbiavimo su Rusija, bet ir padaryti saugesnį Lietuvos ir Lenkijos Europos žemės ūkio rinkos gynimą.

 

„Tos rinkos jaučia didelį spaudimą dėl karo ir, be jokios abejonės, viena iš užduočių yra eksporto galimybės iš Rusijos ir Baltarusijos į trečiąsias valstybes blokavimas“, – pabrėžė D. Tuskas.

 

Jis tikino, kad stengsis kuo greičiau pateikti sprendimą dėl konkurencijos ir pašalinti kliūtis pasienyje.

 

I. Šimonytė taip pat pripažino, kad ir Lietuvoje kyla problemų dėl žaliojo kurso ir kad Lietuva ir Lenkija ruošia pasiūlymus, kaip jį įmanoma tobulinti.

 

„Žaliajame kurse yra tokių nuostatų, kurios nevisiškai adekvačiai atspindi nūdienos kontekstą“, – pritarė D. Tuskas.

 

Lenkija pastaruoju metu skundžiasi, kad dėl pigių ukrainietiškų grūdų ir kitų produktų pertekliaus lenkų ūkininkai patiria nuostolių, tačiau, pasak D. Tusko, problemą kelia ir grūdų importas iš Rusijos.

 

Lietuvoje dalis Seimo narių siūlo laikinai visiškai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus. Žemės ūkio ministerija praėjusią savaitę pranešė nuo kovo vidurio griežtinsianti iš Rusijos ir kitų didesnę riziką keliančių šalių įvežamų grūdų kontrolę, tačiau visiškai uždrausti jų įvežimo nesieksianti.

 

Riboti rusiškų grūdų tranzitą ragino sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai.