Česlovas Iškauskas. Kam Amerika renčia sienas?

voruta.lt, 2024 02 07

Kaip jau esame rašę, mūsų pozityvios prognozės pasitvirtino: Europos Sąjunga įveikė Vengrijos premjero Viktoro Orbano pasipriešinimą ir balsavo už 50 mlrd. eurų paramos skyrimą Ukrainai ketveriems metams su metinėmis ataskaitomis ir išsamia analize po dviejų metų, kaip ši parama naudojama. 33 mlrd. iš jos bus suteikti paskolų forma, o 17 milijardų – neatlygintina parama.

voruta.lt

Pranešama, kad apie šį Europos vadovų tarybos (EVT) sprendimą iškart buvo informuotas Vašingtonas. Kodėl? Ogi kad ES paskatintų Jungtines Valstijas taip pat pozityviai spręsti užstrigusios karinės pagalbos Kijivui problemas. Štai šiuo klausimus optimizmo maža, ir Maskva tuo džiaugiasi, visaip mėgindama daryti įtaką lapkritį įvyksiančių JAV prezidento rinkimų kampanijai.

Skirti maždaug 60 mlrd. (55,15 mlrd. eurų) dolerių paramą Ukrainai trukdo politinės rinkiminės kovos. Ir tarp demokratų, ir tarp respublikonų daugybė susitarti trukdančių balsų, teigiančių, kad Amerika turi rūpintis pirmiausia savo interesais, o ne nesibaigiančiu karu Ukrainoje. Ypač kai Volodymyras Zelenskis priešinasi kai kurių politikų spaudimui sėsti už derybų stalo su rusais nedelsiant, nekeliant pagrindinės sąlygos – palikti Rusijos okupuotas žemes.

Pagrindinis paramos priešininkų motyvas – Joe Bideno administracijos apleista migracijos politika. Pietinė siena su Meksika – štai kas kiša koją santarvei Senate. Atvira siena migrantams, ypač Teksaso valstijoje, trukdo priimti visą JAV biudžetą 2024 metams, todėl jis tvirtinamas tik dalimis, kad galėtų funkcionuoti vyriausybė.

JAV ir Meksikos valstybių siena tęsiasi 3145 km. Tai labiausiai kertama valstybių riba pasaulyje, kai vidutiniškai vien legaliai ją pereinančiųjų skaičius siekia 350 milijonų per metus – daugiau negu yra gyventojų pačiose Jungtinėse Valstijose. Su Meksika ribojasi keturios JAV valstijos, sieną saugo apie 20 tūkst. pasieniečių, bet tvarkos čia nėra.

Valstybių riba buvo nustatyta dar XIX a. viduryje pagal Rio Grande upės farvaterį. Statyti šiuolaikinę sieną su Meksika buvo pradėta dar 1993 m. rugsėjį, po metų vyko kitas statybų etapas. Šios „operacijos“ įvairiais kodiniais pavadinimais tęsėsi iki Donaldo Trumpo laikų. Iki jo prezidentavimo pastatyta apie 1100 km (654 mylių) ilgio siena, o D. Trumpas 2016 m. ją žadėjo pratęsti dar maždaug 360 km (215 myliomis), bet per trejus metus jo projektas taip ir nepramušė Senato sienos.

Nors teoriškai tvirtinama, kad siena sulaiko apie 75 proc. migrantų, tačiau kai kur 4 – 5 metrus aukščio siekianti užtvara nėra barjeras tūkstančiams migrantų iš Meksikos patekti į „gerovės“ šalį. Šis palikimas perėjo Joe Bidenui, ir, nors šiandien demokratai Senate turi daugumą, respublikonų įtaka vis auga, o D. Trumpas laimi pirminius rinkimus keliose valstijose dėl savo nominavimo. Kilus ginčui dėl paramos Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui ir dėl 2024 m. biudžeto įstatymo, oponentai ištraukė visuomenėje populiarią kortą – sustabdyti imigraciją.

Padėtis pasienyje ypač paaštrėjo, kai sausio pabaigoje keli tūkstančiai migrantų patraukė nuo pietinės sienos prie šiaurinės. Ilgas 73 km nusitęsęs karavanas mėgino įveikti penkis pasienio punktus. Ypač įtempta padėtis susidarė Teksaso valstijoje. 12 valstijų išsiuntė savo nacionalinės gvardijos karius, kad padėtų Teksasui kovoti su imigrantais. J. Bidenas į pasienį nusiuntė gausią šarvuotą techniką: pėstininkų kovos mašinas, haubicas, net 30 tankų „Abrams“. Prezidentas grasina visiškai uždaryti sieną su Meksika. D. Trumpas, kažkada stabdęs imigracijos kontrolę, dabar kaltina J. Bideną, kuris savo ruožtu taip pat naikino apribojimus, „destrukcija“ ir „Jungtinių Valstijų mirtimi“. 25 valstijų gubernatoriai respublikonai prikišo prezidentui, kad šis šalį „pavertė imigrantų įkaite“.

Šią savaitę, greičiausiai trečiadienį, JAV Senatas surengs balsavimą dėl pasienio saugumo paketo, kurio priėmimas leistų užtikrinti Ukrainai gyvybiškai svarbią pagalbą. J. Bidenui sutikus daryti nuolaidų migracijos klausimu šis įstatymo projektas greičiausiai bus patvirtintas ir atsidurs ant prezidento stalo. Bet iki jo realizavimo – šviesmečiai. Ypač kai nenuspėjamasis D. Trumpas jau balnoja baltą žirgą į po 9 mėnesių vyksiančius 47-ojo prezidento rinkimus.

Briuselis sudėjęs rankas neturi laukti gerų naujienų iš Vašingtono. Mana iš dangaus nebyra. Europos bendrija, žengusi vieną žingsnį remiant Ukrainą, privalo turėti savo programą. Juk būtent Europos likimas spręsis, jei Rusija peržengs ES ir NATO sienas. Tai jau būtų ne migrantų antplūdis…