Anušauskas apie gynybos finansavimą: didžiausias iššūkis – artimiausi 3-4 metai, po to spaudimas mažės

lrt.lt, 2024 01 29

Ieškant būdų papildomai finansuoti gynybą, neatmetami ir skolinimosi, ir mokesčių peržiūros variantai, po pirmadienį vykusio politikų ir verslo atstovų susitikimo sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Anot jo, didžiausias iššūkis bus ateinantys treji – ketveri metai, o po to spaudimas turėtų mažėti.

lrt.lt

Premjerė I. Šimonytė į pirmadienį surengtą susitikimą sukvietė parlamentinių partijų, verslo organizacijų bei profesinių sąjungų atstovus. Esminis susitikimo tikslas – susitarti dėl gynybos finansavimo.

 

Valdančiųjų konservatorių prezidiumas praėjusią savaitę priėmė gynybos stiprinimo veiksmų planą, kuriame numatyta, be kita ko, iki 2030 metų įvesti visuotinį šaukimą, modernizuoti kariuomenę, plėsti gynybos pramone, įrengti fortifikacijas ir t.t.

 

Plane Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) numatė ir krašto apsaugos finansavimo didinimą – nuo 2025-ųjų gynybai papildomai turėtų būti skiriama 0,5 proc. nuo BVP. Kaip anksčiau skaičiavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė, jei remtumėmės šių metų duomenimis, tai sudarytų apie 400 mln. eurų.

 

Tiesa, šaltinių, kuriais remiantis būtų gynybai būtų skiriamas papildomas finansavimas, konservatoriai plane neįvardijo, tik nurodė, kad jie turi būti tvarūs ir grįsti visuomenės solidarumu. TS-LKD atstovai praėjusią savaitę teigė, kad papildomo finansavimo šaltinius premjerė įvardins po susitikimo su partijų atstovais.

 

Visgi krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas dar prieš tai, kai konservatorių prezidiumas priėmė veiksmų planą, LRT laidoje „Forumas“ įvardijo, kad tvarus finansavimas galimas tik iš mokesčių.

 

A. Anušauskas: gynybai reikalingi pinigai nesibaigia ties kažkokia riba

Posėdį anksčiau palikęs krašto apsaugos ministras A. Anušauskas žurnalistams kalbėjo, kad pasitarime buvo pristatytas gynybos finansavimo poreikis ne tik ateinantiems metams, bet ir ateičiai, po 2030-ųjų.

 

„Gynybai reikalingi pinigai nesibaigia ties kažkokia riba, lyg paskui nebus nei eksploatacinių, nei išlaikymo išlaidų. Finansų ministerija pristatė visą mokesčių bazę, iš ko surenkami dabar mokesčiai. <...> Visi mato ne tik poreikius, bet ir iš ko mokesčiai gali būti renkami juos keičiant“, – komentavo ministras.

 

Anot jo, siūlymų, kokiais šaltiniais finansuoti augantį gynybos finansavimą, yra įvairių, tarp jų – ir didesnė valstybės skola. Tiesa, skaičiuojama, kad skolos kaštai per dešimtmetį sudarytų milijardą eurų.

„Tai čia yra tie patys, faktiškai, kaip ir dabar poreikis einamasis. O šiaip jau didžiausias iššūkis yra artimiausi 3-4 metai. Čia yra didžiausias iššūkis, vėliau šiek tiek tas spaudimas sumažėja.

 

Iš savo pusės galime pasakyti, kad verslui galima pasiūlyti per viešo ir privataus sektoriaus partnerystę imtis infrastruktūros projektų. Manau, kad artimiausiu metu mes tą padarysime. Tai yra daug tos infrastruktūros, kurią mes turėtume finansuoti iš biudžeto čia ir dabar, galėtume finansuoti per tą modelį, vadinamasis PPP projektų modelis, kai per dešimtmetį ar ilgesnį laikotarpį valstybė išsimoka už tą infrastruktūrą“, – teigė A. Anušauskas.

 

Paklaustas apie prioritetus, kuriems būtų pirmiausia skiriamas padidintas finansavimas, krašto apsaugos ministras teigė, kad tai yra vokiečių brigados priėmimas, divizijos kūrimas ir visuotinio šaukimo įvedimas. Konservatorių priimtame plane numatyta, kad visuotinis šaukimas turėtų būti įvestas iki 2030-ųjų.

 

„Bet čia, vėlgi, reikia sutarimo dėl, pavyzdžiui, visuotinio šaukimo ir t.t.“, – sakė ministras.