Po sabotažo Baltijos jūroje Vakarai keičia prioritetus – mokosi veikti prieš povandenį sabotažą

lrt.lt, 2024 01 02

Po Baltijos jūroje apgadintų dujotiekių ir energijos tinklų, čia dislokuoti Vakarų laivynai imasi mokytis saugoti pažeidžiamą infrastruktūrą, rašo leidinys „Politico“.

lrt.lt

Povandeninės infrastruktūros apsauga bus naujas Suomijos ir Jungtinės Karalystės laivynų pratybų prioritetas.

 

Spalį buvo fiksuotas Estiją ir Suomiją jungusio dujotiekio „Balticconnector“ pažeidimas Baltijos jūroje, tikėtina, kad jį sukėlė inkarą vilkęs į Rusiją plaukęs Kinijos laivas.

 

„Mes turime tai laikyti testu, nes jis parodė, kaip techniškai įmanoma sunaikinti povandeninę infrastruktūrą, kuri yra kritinės svarbos, – pabrėžė Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis centro specialistas Jukka Savolainenas. – Krizės metu priešininkas gali bandyti pakenkti šiai infrastruktūrai įvairiais būdais, kad ir tokiais kaip čia: naudojant komercinį laivą ir jo inkarą.“

 

Neaišku, ar incidentas sukeltas tyčia, bet Vakarų karo strategai nusprendė nelaukti.

 

Dešimt valstybių – Jungtinė Karalystė, Šiaurės šalys, Baltijos šalys ir Nyderlandai – sudarančių Jungtines ekspedicines pajėgas (JEF) dislokuoja Baltijos jūroje savo karo laivus ir taip „karinėmis priemonėmis prisideda prie povandeninės kritinės infrastruktūros apsaugos“.

 

Tai rodo, kaip Vakarų valstybės didina apsaugą nuo hibridinių arba pilkosios zonos karo atakų.

 

„Mes turime bendradarbiauti, tai nėra tik vienos šalies pratybos“ – „Politico“ sakė britų „Mounts Bay“ kariniame laive dirbantis suomių strategas kpt. Mikko Laakkonenas.

 

Anot Suomijos Europos reikalų ministro Anderso Adlercreutzo, „viskas rodo“, kad žala „Balticconnector“ vamzdynui buvo padaryta tyčia.

 

„Europa negali sau leisti kenkimo ar sabotažo vamzdynų infrastruktūrai, nes jei tai nutiktų svarbiose linijose, sukeltų milžiniškų pasekmių ir problemų Europai“, – pabrėžė Briuselio „Bruegel“ analitinio centro bendradarbis Simone Tagliapietra.

 

NATO taip pat jau ėmėsi veiksmų duoti atkirtį galimam infrastruktūros sabotažui ir įkūrė Kritinės povandeninės infrastruktūros koordinavimo dalinį. Jam vadovaujantis Vokietijos gen. ltn. Hansas-Werneris Wiermannas teigia, kad vienas iniciatyvos tikslų – realiu laiku identifikuoti grėsmes, įtartinus veiksmus aplink infrastruktūros objektus.

 

„Hibdrinės strategijos paremtos ketinimu naudoti dviprasmiškas aplinkas ir padaryti daug žalos mūsų visuomenėms, o dėl dviprasmybės yra nemaža galimybė išsisukti nuo atpildo“, – sakė kariškis.

 

Tačiau incidentų sukėlėjų identifikavimas „siunčia stiprų atgrasymo signalą“. NATO taip pat siekia nustatyti labiausiai pažeidžiamas infrastruktūros vietas.