Virginijus Savukynas. Ar psichologinis smurtas prieš mokytojus jau nebėra smurtas?

lrt.lt, 2023 10 017

Mokyklose daug kalbama apie patyčias, rengiamos ir įgyvendinamos įvairios programos, tačiau viena žmonių grupė yra užmirštama. Tai – mokytojai. Blogai, jei vaikai vieni iš kitų tyčiojasi, tačiau tyčiotis mokiniams iš mokytojų nėra labai gerai, bet kol kas tai priimama kaip neišvengiama mokytojo darbo dalis.

lrt.lt

Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodė keli atvejai, kai mokiniai tyčiojasi iš mokytojų. Tai nėra nauja, tie, kas domisi švietimo situacija, puikiai tą žino.

Tačiau kaip vertinamos mokinių patyčios ar net smurtas prieš mokytojus? Štai pavyzdys. Šiauliuose vienas mokinys fiziškai smurtavo prieš mokytoją. Konfliktas kilo dėl pamokos metu naudojamo telefono. Situacija aiški, tačiau kiek pasigirdo balsų, jog mokytojui reikėjo sutramdyti savo emocijas, o gal net leisti mokiniui toliau žaisti su įvairiomis programėlėmis. Buvo išsakyta nuomonė, kad mokytojui pritrūko įgūdžių, nes leido konfliktui įsiliepsnoti. Stebina toks požiūris: mokytojo pareiga mokyti, o jei vienas mokinys demonstratyviai nedalyvauja pamokoje, bet užsiima kitais reikalais, tai ne tik jo problema – taip demotyvuojami kiti mokiniai. Be to, mokytojas nėra kokia nors antgamtinė būtybė, kuri stebuklingai sutramdo savo emocijas, kai yra žeminamas.

Viešoje erdvėje vis daugiau kalbama apie psichologinį smurtą, apie tai, kad jis nėra priimtinas, tačiau atrodo, kad mokytojai neužsitarnavo saugios darbo aplinkos. Vargu, ar pasieks savo tikslą tos programos, kurios yra nukreiptos panaikinti patyčias, jei nebus mokiniai mokomi gerbti mokytojus.

Mokytojas mokykloje jaučia didelį spaudimą. Jis nėra saugus, nes jį gali piktavaliai mokiniai iškeikti, iš jo tyčiotis ar net fiziškai smurtauti. O jam geriausiu atveju pasiūlys nuvažiuoti į kursus, kaip suvaldyti savo emocijas ar patobulinti emocinį intelektą. Negana to, iš švietimo biurokratų vis keliauja nauji nurodymai, kokius dar įvairiausius popierius užpildyti, kad tie biurokratai, „apibendrinę gautus duomenis“, galėtų sugalvoti naujus patobulinimus. Iš tiesų, tie patobulinimai daugeliu atveju nėra jokių patobulinimai, o tiesiog beprasmis mokytojų darbas. Susidaro įspūdis, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje dirba per daug valdininkų, kurie, norėdami pateisinti savo egzistavimą, sugalvoja vis naujų ir naujų užduočių, kurias turi įgyvendinti ne kas kitas, o mokytojas.

Ir mokytojų balsas nėra girdimas. Štai neseni pavyzdžiai. Atnaujino bendrojo ugdymo programas, tačiau neparuošė nei metodinės medžiagos, nei vadovėlių. Padarė tarpinius atsiskaitymus, tačiau jiems irgi nebuvo tinkamai pasiruošta. Mokytojai dėl to perspėjo, tačiau ministerijos klerkai to neišgirdo.

Kai tiek daug sukrauname ant mokytojų pečių, ar galime tikėtis, kad jų profesija bus laikoma prestižine? Ypatingai prisimenant jų gaunamus atlyginimus. Mokytojai streikavo dėl to, kad padidintų atlyginimus, bet tikrai nenustebčiau, jei po kelių metų jie streikuos reikalaudami žmogiškos pagarbos. Ir tai bus teisinga.

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ