Girnius apie komunistinę Seimo narių praeitį: jie tą traktuoja, lyg būtų įstoję į etnografinį ansamblį ar chorą, bet įstojo į partiją

lrt.lt, 2023 10 02

Niekas nereikalavo, iki šiol neklausė, buvome eiliniai, ideologija netikėjome – taip teisinasi Seimo nariai, kurie, kaip šią savaitę išaiškino „15min“ žurnalistai, priklausė Komunistų partijai. Iš viso parlamente tokių 20. 

lrt.lt

Kai maždaug prieš pusmetį paaiškėjo, kad prezidentas Gitanas Nausėda nepasisakė priklausęs Komunistų partijai, nes juk niekas nereikalavo, dauguma politikų prikišo jam esą nuslėpė sąmoningai, tai dėmė, rinkėjams dabar kils klausimų. Dabar, kai tai ištiko partijų narius, beveik visi nesureikšmina to fakto – esą jokia čia naujiena, tais laikais daug tokių buvo, toks metas.

 

Kaip sako politologas Kęstutis Girnius, jie tą traktuoja lyg būtų įstoję į etnografinį ansamblį ar chorą, ar gamtos mylėtojų draugiją, bet įstojo į partiją, buvusią pagrindiniu Kremliaus represijų įrankiu.

 

„Ką reiškia nenurodau? Jei paklausia – atsakiau į klausimą“, – dėsto Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos narys Ričardas Juška.

 

Bet ilgą laiką niekas neklausė. Kad prieš kelis dešimtmečius buvo komunistai, kai kurie Seimo nariai slėpė tol, kol „15min“ žurnalistai nerado 12 politikų bylų Ypatingajame archyve, kiti 8 – pasakė paklausti.

 

Bet kai kurie politikai sako – kas nori, tas randa.

 

„Wikipedia“ arba šita enciklopedija, viskas nurodyta“, – sako Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Zigmantas Balčytis.

 

Kiti pripažįsta: gėdijasi to praeities etapo, todėl niekam nereikalaujant nutylėjo.

 

„Tai faktas, kuriuo nesididžiuoju, man dėl to gėda, tikrai nenurodžiau, nes nebuvo tokio reikalavimo“, – apgailestauja Seimo LSDP frakcijos seniūno pavaduotoja Rasa Budbergytė.

 

„Aš buvau eilinis, nebuvo reikalavimo ir nelabai čia kuo didžiuotis“, – mano Seimo LSDP frakcijos narys Algirdas Sysas.

 

Seimo nariai tikina, kad buvo komunistai – apsimetėliai, kaip Vilija Targamadzė sako – ridikėliai.

 

„Mes buvome ridikėliai – iš išorės raudoni, o viduje balti ir darėme darbus, kurie reikalingi Lietuvai. (...) Aš organizavau „Suk, suk ratelį“, „Dainuokime liaudies dainas“, – supažindina Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė V. Targamadzė.

 

Seimo Laisvės frakcijos narys Artūras Žukauskas sako, kad stojo, nes padorūs jo kolegos Vilniaus universitete (VU) irgi buvo partijos nariai: „Svarstėme tokius klausimus, kaip kad vienas partietis išsuko žmonai pirštą“.

 

O Seimo LVŽS frakcijos narys Dainius Kepenis teigia, kad tai proga, kurią gavo ne visi.

 

„Tuo metu jeigu norėjai daryti karjerą darbe – kilti, man pasiūlė ir tapau nariu. (...) Pasinaudojau proga, nes ne visiems buvo siūloma“, – atsako jis.

 

Vis dėlto kiti politikai aiškina, kad stoti visai nenorėjo, tiesiog taip reikėjo, jei siekė mokslo ar karjeros aukštumų.

 

„Nebuvo kito formato, kaip dalyvauti visuomeninėje veikloje ir buvo aptarinėjami ir mokslo“, – dėsto A. Žukauskas.

 

„Man stoti į partiją reikėjo, nes norėjau patekti į doktorantūrą, kas vadinamą aspirantūrą“, – teisinasi Seimo TS-LKD frakcijos narys Kęstutis Masiulis.

 

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas K. Girnius sako, nors tai iš dalies tiesa, pasirinkimas vis vien buvo.

 

„Buvo šiek tiek, bet vis tiek pagrindinis klausimas – ar turi kažkokius principus, ar tau rūpi nepriklausomybė, ar tu esi pasiruošęs stoti į kompartiją“, – neslepia jis.

 

Be to, pasak K. Girniaus, politikai linkę nuvertinti, ką reiškė narystė: „Jie tą traktuoja, lyg būtų įstoję į etnografinį ansamblį, ar chorą, ar gamtos mylėtojų draugiją, bet įstojo į partiją, kuri buvo pagrindinis Kremliaus represijų įrankis“.

 

O dabartiniai pasiaiškinimai, pasak Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologo, docento Virgio Valentinavičiaus, nepadeda.

 

„Dauguma šitų žmonių padarė mažiausiai tris klaidas: pirma klaida, kad kažkada buvo komunistų partijos nariai, antra klaida, kad slėpė tai, ir trečia, kad teisinasi. Tarsi tiek buvimas nariu, tiek slėpimas – nieko tokio“, – įvertina jis.

 

V. Valentinavičius teigia, kad galima tik pasidžiaugti, jog Seime liko tik 20 buvusių komunistų, tai didžiulė pažanga, palyginti su pirmaisiais Seimais.

 

„Bet pats faktas, kad jie slėpė, rodo, jog jie, ko gero, galvoja, kad nieko gero tame nėra, tai labiau kenkia, negu padeda“, – mano jis.

 

Tik du politikai – Algimantas Dumbrava ir Rimantė Šalaševičiūtė – kandidatų anketose nurodė, kad priklausė Komunistų partijai.

 

„Jie geriau atrodo, nes pasielgė sąžiningai“, – sako V. Valentinavičius.

 

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Saulius Skvernelio partijoje daugiausia – 6 politikai – buvo Komunistų partijoje, jo tai nestebina.

 

„Jei anketose nebuvo reikalaujama pateikti perteklinių duomenų, niekas ir neteikė. Turbūt visi žinojome, kad senesnės kartos politikai, kurie dirbo sovietinėje Lietuvoje, kažkuo turėjo tapti, bent eiliniais nariais“, – dėsto jis.

 

Konservatorių situacija kiek kita. Jų lyderiui žinia, kad keli jo frakcijos parlamentarai – buvo komunistai – naujiena.

 

„Prastai vertinu... Tokia jau pas mus tendencija... Politikai yra apsisprendę faktų nepranešti“, – įvertina TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

 

Be to, dabar TS-LKD priklausantis K. Masiulis Komunistų partijos dokumentuose vadinamas ateizmo propagandistu.

 

Taip pat dar prieš išaiškėjant faktams apie komunistinę partijos kolegų praeitį, keli konservatoriai pateikė siūlymą pripažinti Komunistų partiją nusikalstama organizacija.

 

Šis siūlymas Seimo salės dar nepasiekė, bet Rinkimų kodekso pataisoms parlamentas po svarstymo pritarė. Jas galutinai priėmus, būtų numatyta prievolė kandidatams deklaruoti priklausymą visoms, tarp jų ir Komunistų partijai.

 

„Matant šitų Seimo narių, buvusių komunistų, kančias susitaikyti su praeitimi, visiškai logiška įtvirtinti įstatymu. (...) Jei jų sąžinė nepajėgi atsiskaityti su praeitimi garbingai, įstatymas gali padėti“, – teigia V. Valentinavičius.

 

Bet kai kurie ir toliau įsitikinę, kad buvusios praeities jiems nurodyti nėra būtina.

 

„Daug svarbiau įrašyti, ar žmogus tris kartus išsiskyręs, o dabar už šeimą kovoja ir vaiką „užtaisė“ patvory Palangoje. Tai gal tokią grafą įrašykime“, – atkerta K. Masiulis.

 

Rinkimų kodekso pataisos atsirado paaiškėjus, kad Komunistų partijai priklausė ir prezidentas G. Nausėda. Ir jis kandidatuodamas į šalies vadovus to nenurodė, nes, teigė, neprivalu. Paskui, išaiškėjus biografijos faktams, prezidentas sakė, kad jam palengvėjo. Bet dabar klausimų apie kitų politikų komunistinę praeitį nekomentuoja.