Prieš 35 metus plūstelėjo laisvės vėjai ir prasidėjo Sąjūdžio istorija – kaip viskas atrodė amžininkų akimis

lrt.lt, 2023 06 06

Prieš 35 metus, birželio 3-iąją prasidėjo Sąjūdžio kelias – įkurta iniciatyvinė grupė. Amžininkai sako, kad visuomenė buvo pribrendusi ne tik diskutuoti neformaliuose klubuose, bet ir kurti struktūrą. Impulsas buvo – jau sukurto Estijos liaudies fronto atstovų apsilankymas ir jų prašymas veikti. 

Sąjūdis

lrt.lt

Sovietų Sąjungos Komunistų partijos generalinio sekretoriaus Michailo Gorbočiovo pranešimas atvėrė didelę socialinę ir istorinę persitvarkymo perspektyvą, sako Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės narys Artūras Skučas. Perspektyvą, kurioje apie laisvę nedaug kas ir dar tik tyliai svajojo. Nors represijos sumažėjo dar iki M. Gorbačiovo.

 

„Nuo 1980 metų nebuvo disidentų teismų, nesodino jų į kalėjimą“, – priduria A. Skučas.

 

O M. Gorbačiovo pertvarka leido kalbėti ir net kritikuoti.

 

„Už tai tavęs nesodino į psichūškę, kad tu kritikuoji tvarką“, – pažymi iniciatyvinės grupės narys Vytautas Landsbergis.

 

Atgimė folkloro, tautiniai judėjimai. Kūrėsi paminklosaugos, filosofų, istorikų, ekonomistų, rašytojų, dailininkų klubai.

 

„Pusantrų metų jau Lietuva virė: gamtosauga labai stipriai virė, <...> senieji žygeiviai vėl pabudo“, – sako Arvydas Juozaitis.

 

Stiprėjo ekologiniai klubai už gamtos išsaugojimą. Ir nors skirtingus, tačiau visus diskusijų klubus vienijo tai, kas erzino.

 

„Iš esmės visus erzino biurokratija, funkcionierių visavaldystė“, – pabrėžė V. Landsbergis.

 

Pokyčius rodė ir neišvaikytas nesankcionuotas Laisvės lygos pirmasis mitingas, smerkiantis Molotovo-Ribentropo paktą.

 

„Laisvės lyga kėlė uždavinį – deokupacija ir nepriklausomybės atstatymas, tuo metu visuomenėje toks lozungas buvo tikrai per griežtas“, – mano A. Skučas.

 

Tačiau Laisvės lyga brėžė valdžios leidžiamas ribas, o Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės narys Alvydas Medalinskas tikino, kad nepriklausomybės procesas vyko „stūmoklio principu“, o Sąjūdžiui šis stūmoklis buvo Laisvės lyga.

 

Ribas nubrėžė ir A. Juozaičio pranešimas 1988 metais „Politinė kultūra ir Lietuva“. A. Juozaičio pranešimo idėja, kad individas gali būti laisvas tik savo valstybėje ir pabrėžė neformalių judėjimų svarbą.

 

Inteligentiją žadino ir leidžiamos diskusijos apie ekonominį savarankiškumą ar konstitucijos kūrimą. Tačiau žengti žingsnį į priekį paskatino jau įkurto Estijos liaudies fronto atstovų apsilankymas Vilniuje.

 

„Ir pasakė, kad jei jūs nepadarysite savo judėjimo, savo fronto, tai mus ten suvalgys, sutraiškys ir viskas žlugs“, – prisimena A. Skučas.

 

Iniciatyvos sujungti visus judėjimus į vieną, gavę ir Romualdo Ozolo pritarimą, ėmėsi jauniausieji Sąjūdžio kūrėjai.

 

„Visa tai iš tikrųjų ir buvo tos srovės, iš kurių Sąjūdis formavosi, reikėjo jas kažkaip sujungti ir per savaitę padaryti spurtą“, – pasakoja A. Medalinskas.

 

Pasak A. Medalinsko, visą tą savaitę Vilnius virė mintimis, kad kažkas bus.

 

Išvakarėse buvo parengtas ir tos grupės sąrašas. Tik jau skiriasi liudijimai, kiek jame buvo pavardžių. Išvakarėse gimė ir Sąjūdžio pavadinimas.

 

„Nenorėjom fronto, nes nesiruošėm su niekuo kariauti. <...> O kadangi reikėjo pataikauti tuometinei valdžiai, tai paėmėme M. Gorbačiovo persitvarkymo žodį, taip ir išėjo: persitvarkymo Sąjūdis“, – sako A. Skučas.

 

Pasak amžininkų, tai, kaip viskas vyko, rodo, jog ne tik inteligentija, bet ir visuomenė jau pasirengusi stiprėjančiai kovai už laisvę.