Nausėda teigia su Scholzu sutaręs dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo

lrt.lt, 2023 04 28

Prezidentas Gitanas Nausėda sako su kancleriu Olafu Scholzu sutaręs dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje ir žada siekti jos buvimo jau 2026-aisiais.

Gitanas Nausėda ir Olafas Scholzas Berlyne

lrt.lt

„Sutarėme, kad tas procesas turi būti laipsniškas, kad Vokietija įsipareigoja didinti savo karinį buvimą Lietuvoje, priklausomai nuo mūsų žingsnių infrastruktūros įgyvendinimo prasme“, – BNS ketvirtadienį Berlyne po susitikimo su kancleriu sakė šalies vadovas.

 

Abiejų šalių lyderiai pernai Vilniuje sutarė dėl Vokietijos karių brigados dislokavimo Lietuvoje. Vis dėlto Vilniaus ir Berlyno požiūriai, kokia apimtimi šis karinis vienetas turėtų būti dislokuotas, išsiskiria.

 

Lietuva siekia nuolatinio pajėgų buvimo, bet kol kas šalyje yra tik vieneto štabas. Berlynas iki šiol sakė, kad dalis brigados bus dislokuota Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.

 

„Man patinka tokia formulė, kurią aš pasiūliau, o kancleris sutiko: Lietuva daro savo namų darbus, daro žingsnius ir yra už tai apdovanojama atitinkama Vokietijos reakcija, kitaip sakant, vis didesniu kariniu buvimo Lietuvos teritorijoje“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Infrastruktūra nėra kuriama tam, kad po to stovėtų tuščia“, – pridūrė jis.

 

Lietuvos prezidento teigimu, Vokietijos brigadai priimti reikalinga infrastruktūra turėtų būti įrengta iki 2026-ųjų.

 

„Iš savo pusės padarysime viską, kad sukurtume sąlygas dislokuoti Vokietijos brigadą jau 2026 metais“, – sakė G. Nausėda, cituojamas ir Prezidentūros pranešime spaudai.

 

Jis sako dar kartą suderinęs pozicijas dėl pernai patvirtinto komunikato, jog Vokietijos įsipareigojimai dislokuoti brigadą ir Lietuvos žingsniai kuriant tam reikiamą infrastruktūrą „turi būti lygiagretūs procesai“.

 

„Be jokios abejonės, šie procesai turi būti lygiagretūs, tad šia prasme nematau didesnių prieštaravimų ir tikiuosi, kad galėsime žingsnis po žingsnio judėti į priekį“, – kalbėjo prezidentas.

 

Prezidentas sakė taip pat supažindinęs Vokietijos kanclerį su Lietuvos įgyvendinamais projektais ir jų progresu – Rūdininkų poligono įrengimą ir „kitas vietas, kurias esame nusimatę“.

 

Lietuvos skaičiavimais, šio apie 17 tūkst. ha plotą užimančio poligono, kuriame pastaruoju metu treniravosi Viešojo saugumo tarnyba, įrengimui bei kelių infrastruktūrai reikės 260 mln. eurų.

 

Rengiantis priimti vokiečius taip pat planuojama plėsti Jonavos rajone, Rukloje, esančias kareivines. Ten šiuo metu ir yra įsikūręs Vokietijos vadovaujamas sąjungininkų batalionas.

 

Berlynas vertins galimybes prisidėti stiprinant oro gynybą Baltijos šalyse

Berlynas vertins savo galimybes prisidėti prie oro gynybos Baltijos regione stiprinimo, sako prezidentas G. Nausėda.

 

Po susitikimo su Vokietijos kancleriu O. Scholzu ketvirtadienį jis BNS patvirtino išsakęs tokį Lietuvos pageidavimą.

 

„Asmeniškai Vokietijos kanclerio paklausiau, ar jie mato tokią galimybę oro gynybos sistemos rotaciniu pagrindu dislokuoti Lietuvoje, prisidėti tam tikrais elementais. Jis priėmė tai duomėn, be jokios abejonės, kad konsultuosis su savo kariuomenės specialistais. Ir tikiuosi, kad mes palaikydami tolesnį kontaktą galėsime išsiaiškinti“, – tvirtino G. Nausėda.

 

Jis akcentavo, kad Baltijos šalių siūlymu oro gynybos sistemos elementai galėtų būti dislokuojamos jose rotaciniu pagrindu, „suprantant, kad tai yra ribota gėrybė ir nėra oro gynybos sistemų Europoje pertekliaus“.

 

Prezidentas pabrėžė, kad susitarimai dėl oro gynybos stiprinimo Baltijos regione pasiekti dar Madrido viršūnių susitikimo metu, o šiuo metu į klausimą siekiama „žiūrėti sistemiškai“.

 

Anot šalies vadovo, Lietuva kalbasi ir su kitų valstybių atstovais, tarp jų – Nyderlandais.

 

„Šį klausimą iškėliau savo susitikime su Nyderlandų premjeru Marku Rutte, jis taip pat užsirašė šį mūsų pageidavimą. Mes kreipsimės ir į kitas valstybes, ir tada derinsime mūsų reikmes ir jų galimybes“, – tvirtino prezidentas.

 

„Labai tikiuosi, kad kai jau pasieksime keletą valstybių, kad vis dėlto bus galimybė sukomplektuoti daugiau ar mažiau išbaigtą oro gynybos sistemą Lietuvoje. Bet čia dar turi praeiti šiek tiek laiko, nes mes dar tik pradedame šituos pokalbius“, – sakė jis.

 

Anot G. Nausėdos, kalbama tiek apie vidutinio, tiek apie ilgo nuotolio sistemas.

 

„Tai yra „Patriot“, NASAMS – mes turime juos, bet turime tik Zoknių erdvei ginti. Kalbame apie radarus. Tai yra pakankamai plati sistema ir dabar nenorėčiau įsivelti į karinio pobūdžio diskusiją. Tiesiog, turime kalbėti apie visą spektrą elementų, kurių visuma ir sudaro gynybą kaip tokią“, – kalbėjo šalies vadovas.

 

Lietuva ir kitos rytinio sparno šalys jau kurį laiką siekia, kad jose būtų dislokuoti oro gynybos pajėgumai. Anot jų, tai leistų pereiti nuo beveik 20 metų trunkančios NATO oro policijos į oro gynybos misiją.

 

Apie tai daugiau imta kalbėti po Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą.

 

Baltijos šalyse šiuo metu dislokuoti NATO oro policijos naikintuvai lydi virš Baltijos jūros skraidančius Rusijos karinius orlaivius ir patruliuoja palei Aljanso sieną su Rusija ir Baltarusija.