Landsbergis: Lenkija prašo aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį ir mes tai visiškai palaikome

lrt.lt, 2022 11 16

Lenkija prašo aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį ir Lietuva tokį siūlymą visiškai palaiko, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

lrt.lt

Po to antradienį įvykusių Rusijos raketinių atakų prieš Ukrainą ir sprogimų Lenkijoje prezidentūroje buvo surengtas tarpinstitucinis pasitarimas dėl saugumo situacijos regione. Po susitikimo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad kol dar nėra išsamios inforamcijos apie tai, kas nutiko Lenkijoje.

 

„Tikslios informacijos dar neturime. Už kelių valandų Briuselyje vyks NATO ambasadorių pasitarimas, po jo, matyt, bus oficialių pareiškimų iš NATO pusės. Kol kas, kadangi daugiau informacijos neturime, platesnių komentarų būtų sunku pateikti“, – komentavo užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

 

Anot jo, bet kuriuo atveju atsakomybė už sukeltą situaciją tenka Rusijai, nes jei ne jos pradėtas neišprovokuotas karas prieš Ukrainą, incidentų ir sprogimų grėsmės nebūtų.

 

„Kai paaiškės situacija, paaiškės priežastys, tada bus galima pateikti tikslesnį vertinimą tiek Lietuvos, tiek ir sąjungininkų“, – tikino ministras.

G. Landsbergis taip pat teigė, kad, jo žiniomis, Lenkija prašo aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį: „Mes, be abejonės, palaikome. Visiškai solidarizuojamės su Lenkija. Kalbėjau šiandien su Lenkijos užsienio reikalų ministru, išsakiau plieninę Lietuvos paramą jų prašymams. Taip pat pažadėjau, kad jei reikėtų kokios nors paramos iš mūsų – ar techninės, ar kitokios – esame kaimynai, partneriai, strateginiai partneriai ir esame pasiruošę ją suteikti. Kol kas prašymų neturime.“

 

Paklaustas apie informaciją, kad Lenkijoje galėjo sprogti Ukrainos pajėgų paleista raketa, paleista į artėjančią Rusijos raketą, G. Landsbergis sakė, kad kad tokia informacija kol kas yra tik spekuliacijos ir visa viešojoje erdvėje esanti informacija kol kas yra netiksli.

 

„Mes neturime oficialaus įvertinimo. Laukiame oficialaus įvertinimo, kai jis bus, tada bus galima komentuoti. <...> Mano žiniomis buvo apšaudyti [Ukrainos regionai prie Lenkijos sienos], buvo Lvivo miestas taip pat apšaudytas. Vakar [antradienį] buvo beprecedentė ataka prieš Ukrainą, prieš civilinius taikinius, prieš elektros pastotes, elektros generavimo objektus.

 

Ar tai atsakas į G19 susitikimą, ar Chersono praradimo – sunku pasakyti. Matosi, kad atakos stiprėja, oro atakos prieš civilinius objektus stiprėja, jų geografija plečiasi, jos darosi rizikingesnės, taip pat ir artėja arčiau NATO sienų“, – komenavo ministras.

 

Kaip kalbėjo ministras, didesnis oro apsaugos priemonių tiekimas Ukrainai didina ir pačios Ukrainos, ir mūsų saugumo lygį, sunkiosios karinės technikos tiekimas Ukrainai artina karo pabaigą.

 

„Tai sakiau vakar, tai sakiau prieš mėnesį, tai sakiau vasario 24 dieną, tą sakau šiandien. Daugiau ginkluotės Ukrainai padės greičiau pabaigti karą ir mes nuo to būsime saugesni“, – sakė ministras.

 

Kalbėdamas apie oro gynybą Lietuvoje, G. Landsbergis teigė, kad poreikis didinti Lietuvos oro gynybą neatsirado nei vakar, nei šiandien, o mūsų šalis to prašė Madrido NATO viršūnių susitikimo metu, to prašo ir šiandien.

 

„Rytų flangas turi būti ginamas stipriai ir tų įsipareigojimų, prisiimtų Madride, įvykdymo tikrai labai laukiame“, – kalbėjo ministras.