Žalimas: pasisakantys prieš narystę NATO neturėtų būti laikomi lojaliais Lietuvai

lrt.lt, 2022 11 07

Buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas mano, kad reikėtų keisti požiūrį į asmens lojalumą, kuris lemia, ar žmogui išduodamas leidimas susipažinti su slapta informacija, ar ne.

lrt.lt

Teisininkas siūlytų numatyti, kad asmenys, pasisakantys prieš Lietuvos narystę NATO, veikiantys prieš ją, tai pat kuriantys alternatyviąją konstitucinę sampratą, nebūtų laikomi lojaliais ir negalėtų susipažinti su valstybės paslaptimis.

 

Žvalgų dienos proga Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Vilniaus universiteto (VU) organizuotoje konferencijoje „Penki valstybės paslapties amžiai“ dalyvavęs Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, profesorius, buvęs KT pirmininkas D. Žalimas savo pranešimą pradėjo svarstymais, kad Lietuvos visuomenėje prastėja supratimas apie konstitucinę šalies santvarką.

 

„Šiais metais išgirdau iš Seimo tribūnos tokią kalbą, kad buvimas teisėju savaime garantuoja asmens patikimumą ir apskritai tikrintis lojalumą, patikimumą gali būti pavojinga, nes galbūt kažkada jaunystėje bendrabutyje gyvenai su asmeniu, kuris dabar yra nekokios reputacijos“, – nustebinusį atvejį apibūdino D. Žalimas.

 

Anot jo, nors Konstitucijoje apie valstybės paslaptį konkrečiai beveik nekalbama, šia tema KT yra ne kartą pateikęs savo išaiškinimus.

 

Pasak D. Žalimo, dažna klaida, kalbant apie asmens teisę susipažinti su įslaptinta informacija, daroma, kai manoma, kad tokios teisės nesuteikimas savaime suponuoja asmens kaltumą, nekaltumo prezumpcijos pažeidimą. KT, anot jo, savo išaiškinimu 2011 m. tokius svarstymus yra paneigęs.

Tiesa, teisininko teigimu, pavyzdžiui, jei asmens atžvilgiu teisėsauga atlieka tyrimą, tai dar automatiškai nereiškia, kad jis negali įgyti teisės susipažinti su slapta informacija, tačiau tam tikros tyrime išryškėjusios aplinkybės – nebūtinai tos, kuriomis įrodoma asmens kaltė, – gali sukelti abejonių asmens galimybe įgyti teisę susipažinti su įslaptinta informacija.

 

Asmens aplinka gali turėti didelę įtaką

D. Žalimas tikino, kad tai, jog asmuo nieko neteisėto nedaro, dar negali garantuoti, kad šis žmogus turėtų gauti leidimą susipažinti su įslaptinta informacija. Teisininko teigimu, svarbu analizuoti ir žmogaus veiklą, jos pobūdį.

 

„Jeigu tu nuolat konsultuoji, nesvarbu, jei ir visiškai teisėtai, bendrovę, kuri yra paskelbta kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui, ar tokį asmenį galima laikyti lojaliu ir patikimu? Aš labai abejoju. Pozityviai kalbant, jis nieko neteisėto nedaro, bet, kai jis tai daro nuolat ir sistemingai, savaime turėtų kilti klausimų“, – svarstė VU profesorius.

 

Jis pabrėžė, kad taip pat institucijoms, suteikiančios asmenims leidimą susipažinti su valstybės paslaptimis, būtina įvertinti ir asmenų ryšius.

 

„Kas yra sutuoktinis? Kas yra geriausi draugai? Kas yra pažįstami, nekalbant jau apie gimines? Kokie jų ryšiai ir ar galima matyti riziką paveikti asmenį per šiuos asmenis? Tai turėtų būti įvertinta“, – aiškino buvęs KT pirmininkas.

 

Lojalumo klausimą ragino vertinti griežčiau

D. Žalimas priminė, kad vieni svarbiausių kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama svarstant, ar suteikti asmeniui leidimą susipažinti su įslaptinta informacija, yra žmogaus lojalumas ir patikimumas.

 

„Nei Seimo nario pareigos, nei biografijos faktas, kad kažkas buvo Konstitucinio Teismo teisėju, teisėju apskritai, politiku, net prezidentu, savaime negarantuoja, kad tas asmuo turi būti preziumuojamas kaip lojalus ir patikimas“, – komentavo teisininkas.

 

Jo manymu, asmens lojalumas turėtų būti siejamas ir su Lietuvos geopolitine orientacija, tai yra orientacija į Europos Sąjungą ir NATO.

 

„Neičiau taip toli, kad kiekvienas, kuris ragintų Lietuvą išstoti iš Europos Sąjungos, yra būtinai nelojalus Lietuvos Respublikai, nes, tarkime, Jungtinė Karalystės išstojo, bet dėl NATO aš tikrai labai pagalvočiau, nes Konstitucinis Teismas įrašė narystę NATO kaip konstitucinę vertybę ir net Konstitucijos pataisų negalima priimti, prieštaraujančių narystei NATO, ne šiaip sau, atsitiktinai.

 

NATO, kaip žodžio, Konstitucijoje nėra, bet, jeigu valstybė yra kaip bendras visos visuomenės gėris, tai ji tiesiog privalo garantuoti savo saugumą visomis veiksmingiausiomis priemonėmis. Kai kas nors sugalvos kažką veiksmingesnio ir įkurs, tai galbūt galėsime kalbėti, kad yra alternatyva narystei NATO. Žmonės, kurie pasisako prieš narystę NATO ir dar prieš ją veikia, mano požiūriu, automatiškai negali būti laikomi lojaliais Lietuvos Respublikai“, – savo požiūrį išdėstė D. Žalimas.

 

Buvęs KT pirmininkas teigė manantis, kad lojalumo sampratą reikėtų vertinti dar griežčiau. D. Žalimo įsitikinimu, nelojaliais Lietuvai taip pat galima laikyti asmenis, kurie kuria kitokią nei oficialią, KT aiškinimais pagrįstą konstitucinę sampratą.

 

„Nepaisant KT išaiškinimų, kas yra šeima, vis dar mėginama įteigti, kad bet kokie mėginimai įteisinti partnerystę arba civilinę sąjungą prieštarauja Konstitucijai ir yra vos ne Lietuvos valstybės ir visuomenės pagrindų griovimas. Vienas dalykas, kai tą daro į mitingus susirinkę įvairūs piliečiai – turi tokią teisę, nors aš turiu teisę abejoti jų lojalumu konstitucinei santvarkai, – bet gerokai pavojingesnis reiškinys, kai tai daro aukšti valstybės pareigūnai. Čia lojalumo klausimas gali būti keliamas tiesiogiai“, – svarstė teisininkas.

 

Informacijos įslaptinimo pokyčiai

VSD ir VDU organizuotoje konferencijoje dalyvavęs prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys pasakojo, kad pastaruoju metu slaptos informacijos kontrolės aktualijos keičiasi, susiduriama su naujais iššūkiais.

 

Anot jo, iki Rusijos karo prieš Ukrainą žvalgybos bendruomenė daugiau kalbėjo apie asmens teisių aspektus, o prasidėjus karui vėl sugrįžta prie stipresnio valstybės interesų gynimo naratyvo.

 

K. Budrio teigimu, pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie tai, kokią naudą duotų vienokios ar kitokios žvalgybinės informacijos neįslaptinimas.

 

Prezidento patarėjas pažymėjo, kad informacijos įslaptinimo procesuose itin svarbų vaidmenį turi technologinis veiksnys. Lietuvoje, anot K. Budrio, dalis informacijos turi žemesnį slaptumo lygį, mat institucijos negali technologiškai joms pritaikyti aukštesnės pakopos saugumo lygio.

 

„Ne visos Lietuvoje institucijos pajėgia dėl finansinių ir kitų priežasčių įsidiegti aukštesnį slaptumo lygį užtikrinančias sistemas. Ne dėl to, kad jos nežino, nesuvokia, bet dėl to, kad tam neskiriama pakankamai resursų, tada apsaugos lygis yra žemesnis. Čia matyt kalbame apie visuotinį, visose srityje virusą ar kažką panašaus, kai valstybės lygmens įslaptintą informaciją imame vadinti tarnybos lygmens įslaptinta informacija vien dėl to, kad negalime jos apsaugoti“, – aiškino K. Budrys.

 

Vis dėlto, anot jo, šiuo klausimu verta paminėti ir kitą medalio pusę – dėl technologijų pažangos dalis informacijos, kuri, pagal svarbą, galėtų būti įslaptinta, vis dėlto yra viešumoje.

 

„Pavyzdžiui, palydovinės nuotraukos apie Rusijos pajėgų judėjimą Ukrainos link“, – sakė K. Budrys ir pridūrė, kad tokią informaciją yra galimybių užfiksuoti ir nėra reikalo įslaptinti.

 

Slaptos informacijos srauto mažėjimą, anot prezidento patarėjo, lemia ir aktyvistų, renkančių įvairaus pobūdžio medžiagą, veikla.

 

„Internetinėje erdvėje veikia aktyvistų grupės, kurios užsiima informacijos paieška neuždarose erdvėse, atvirose bazėse, registruose, surinktą informaciją skelbia viešai, platina ir per socialinius tinklus. Kalbu apie asmenų biografijos faktus, buities gyvenimo vaizdus, kurių galime nemažai matyti, pavyzdžiui, informacija apie asmenis, prisidėjusius prie karo nusikaltimų Ukrainoje“, – kalbėjo K. Budrys.