Buvęs Estijos prezidentas atskleidė, kas slypi už Vokietijos nenoro drausti išduoti ES vizas Rusijos piliečiams

alfa.lt, 2022 08 18

Vakaruose žinomas ir gerbiamas buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pratrūko po Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pareiškimo, kad nereikia drausti ES vizų išdavimo Rusijos piliečiams.

alfa.lt

„Vokietijos elgesys dar prieš karą Ukrainoje buvo toks: kuo mažiau daryti, kuo mažiau žadėti ir kuo ilgiau atidėlioti tai, ką pažadėjo. Dėl turistinių vizų klausimo mažai logikos – disidentams nereikia turistinės vizos, kad patektų į Europą. ES vizas išduoda humanitariniais pagrindais – O. Scholzas atmetė draudimą“, – socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje antradienį rašė buvęs Estijos vadovas, turėdamas omenyje Vokietijos kanclerio O. Scholzo pirmadienio pasisakymą prieš ES vizų draudimą ir pareiškimą, kad „tai nėra Rusijos žmonių, o Putino karas“.

 

Jis priminė, kad Rusija dar balandžio 4 d. atsisakė susitarimo su ES dėl vizų režimo supaprastinimo, ir O. Scholzas tai puikiai žino.

 

„Kaip suprasti tokį elgesį? Užuot pritarus paranojiškoms Molotovo–Ribentropo teorijoms veikiau manau, kad Vokietija bando save pozicionuoti kaip „sąžiningą tarpininką“ – parodyti Rusijai, kad ji nėra „pamišusi kaip rusofobiška Rytų Europa“ ar „karą kurstanti draugė“, tikėdamasi, kad Rusija į tai atsižvelgs ir ateityje bus naudinga Vokietijai“, – pridūrė T. H. Ilvesas.

Pasak jo, galbūt kaip gudrybė siekiant gauti daugiau dujų tai galėtų suveikti, tačiau Vokietija dėl savo ilgalaikių ir trumpalaikių savanaudiškų interesų, merkantilinio dviveidiškumo, vaidybos ir neryžtingumo prarado bet kokią galimybę, kad likusi Europa žiūrės į ją rimtai.

 

Buvusio Estijos prezidento teigimu, nuo kanclerio Helmuto Kohlio laikų (1982–1998 m.) Vokietijos politika buvo pirmiausia prisitaikyti prie Rusijos ir iš jos gauti naudos, o su kitais – vėliau.

 

„Tačiau dabar, praėjus 18(25) metų nuo ES ir NATO plėtros, Vokietija nebėra Europos centras. Jos perspėjimai dėl „moralinės rizikos“ Graikijos atžvilgiu pasiteisino. Dabar tai yra pavojus. Prancūzijos / Vokietijos variklis pasirodė toks pat patikimas kaip VW dyzelinių variklių išmetamųjų dujų skaičiai. Niekas nesustabdys Vokietijos savanaudiško siekio būti tuo tarpininku. Bet ji tarpininkaus tik su Rusija. Mes, likusieji, su ja nežaisime“, – pabaigė T. H. Ilvesas savo komentarą.

 

Šiuo metu ES pirmininkaujanti Čekija praėjusią savaitę pareiškė, kad draudimas išduoti vizas visiems Rusijos piliečiams galėtų papildyti bendrijos paskelbtas sankcijas Maskvai. Draudimą išduoti Rusijos piliečiams ES vizas dar liepą paragino priimti Estija. Praėjusią savaitę Estijos premjerė Kaja Kallas teigė, kad „apsilankymas Europoje yra privilegija, o ne žmogaus teisė“. Tai palaiko ir Suomija, kuri nuo rugsėjo 1 d. apribos turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams iki 10 proc. dabartinės apimties.

 

Estija žengė dar toliau, ji apribojo patekimą į šalį tiems rusams, kurie jau turi Estijos išduotas Šengeno vizas.

 

 

Praėjusią savaitę Latvijos ambasada Rusijoje neribotam laikui sustabdė šios šalies piliečių prašymų išduoti vizas priėmimą, išskyrus atvejus, kai vizos būtinos norint dalyvauti artimo giminaičio laidotuvėse. Lietuva dar birželio pabaigoje paskelbė, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas Lietuvos vizų tarnybose užsienyje yra sustabdytas, išskyrus atskirus atvejus.

 

Vokietijos nacionaliniam transliuotojui „Deutsche Welle“ Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad ES šalys turėtų pasekti Lietuvos pavyzdžiu ir įvesti vizų draudimą Rusijos turistams.